Visada šlovink Jehovą
1 Yra keletas labai svarbių veiklos sričių, kurios visada vertos mūsų dėmesio. Tarp jų yra valgymas, kvėpavimas ir miegas. Tai yra svarbu, jei mes norime palaikyti savo fizinę gyvybę. Apaštalas Paulius gerosios naujienos skelbimą priskyrė panašiai kategorijai, kai skatino: „Visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką“ (Žyd 13:15). Taigi Jehovos šlovinimas taip pat vertas nuolatinio mūsų dėmesio. Tai mes turime stengtis daryti kiekvieną dieną — visuomet šlovinti savo dangiškąjį Tėvą.
2 Kai kiti mėgindavo nukreipti Jėzaus dėmesį kažkur kitur, jis atsakydavo: „Aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę“ (Lk 4:43). Per jo trejus su puse metų trukusią tarnybą viskas, ką jis kasdien darė, buvo kokiu nors atžvilgiu tiesiogiai susiję su Dievo šlovinimu. Mes žinome, kad Paulius buvo tokios pat nuomonės, atsižvelgdami į jo mintį, išreikštą 1 Korintiečiams 9:16: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ Kiti ištikimi krikščionys buvo padrąsinti visuomet būti pasiruošę įtikinamai atsakyti apie savo viltį kitiems (1 Pt 3:15). Šiandien šimtai tūkstančių uolių pionierių ir milijonai susirinkimo skelbėjų stengiasi sekti tokiais puikiais pavyzdžiais.
3 Apmąstydami, kokį nuoširdų uolumą parodė mūsų Pavyzdys, Jėzus Kristus, mes esame paskatinti tiksliai sekti jo pėdomis (1 Pt 2:21). Kartais mes galbūt netenkame drąsos, kai susiduriame su kasdieninio gyvenimo sunkumais. Kaip mes galime kasdien naudotis progomis šlovinti Jehovą, jei visą dieną dirbame pasaulietišką darbą? Mes taip pat negalime apleisti šeimos pareigų, kurios reikalauja daug mūsų laiko. Dauguma jaunų žmonių yra kasdien užimti mokykloje. Kai kurie galbūt mano, jog neįmanoma viešai šlovinti Jehovą kiekvieną dieną. Kartais kai kurie gali praleisti visą mėnesį nesidalydami gerąja naujiena kokiu nors būdu.
4 Jeremijas buvo žmogus, kuris negalėjo susilaikyti nekalbėjęs. Jei jis nors trumpai nepakalbėdavo Jehovos vardu, jausdavo savyje tarsi degančią ugnį (Jer 20:9). Akivaizdoje to, kas atrodydavo neįveikiama kliūtis, Jeremijas visada rasdavo būdą kalbėti Jehovos žinią kitiems. Ar mes galime sekti jo drąsos pavyzdžiu ir atkakliai ieškoti progų šlovinti savo Kūrėją kasdien?
5 Mūsų kalbėjimas apie Jehovą neturi apsiriboti formaliais, iš anksto suplanuotais atvejais liudyti su kitais skelbėjais susirinkimo teritorijoje. Mums tereikia, kad kas nors klausytų. Mes nuolat sutinkame žmonių kiekvieną dieną — jie ateina į mūsų namus, mes dirbame kartu su jais, laukiame su jais eilėje maisto parduotuvėje arba važiuojame kartu autobuse. Tereikia draugiškai pasisveikinti ir pateikti skatinantį susimąstyti klausimą arba pastabą, kad pradėtume pokalbį. Daugeliui tai yra veiksmingiausia liudijimo forma. Kai mes turime daug progų kalbėti kitiems apie gerąją naujieną, mums turėtų būti neįsivaizduojama praleisti visą mėnesį neskelbus apie Karalystę.
6 Privilegija šlovinti Jehovą niekada nesibaigs. Kaip parodė psalmininkas, visa, kas kvėpuoja, turi šlovinti Jehovą, ir, žinoma, mes taip pat norime tai daryti (Ps 150:5). Jei mūsų širdis skatina mus tai daryti visuomet, mes kasdien pasinaudosime progomis kalbėti apie Jehovą ir jo Žodį.