Dirbk darbą, kuris niekad nebepasikartos
1 Įvairiais žmonijos istorijos laikotarpiais Jehovai kildavo būtinybė nubausti savo priešus. Bet jis gailestingas, todėl duodavo galimybę tyraširdžiams išsigelbėti (Ps 102:13). Pastarųjų atsakas nulemdavo, kas jiems bus.
2 Pavyzdžiui, prieš Tvaną, užėjusį 2370 m. p. m. e., Nojus buvo „tiesos šauklys“. Kurie nepaisė Dievo perspėjimo, tie žuvo (2 Pt 2:5; Žyd 11:7). Prieš Jeruzalės nuniokojimą 70 m. e. m. Jėzus aiškiai nupasakojo, kokių veiksmų reikės imtis norint išvengti miestą užklupsiančios nelaimės. Visi, kurie atmetė jo perspėjimą, susilaukė baisių pasekmių (Lk 21:20-24). Tokie Dievo perspėjimai ir bausmės istorijoje kartojosi daugel kartų.
3 Šiandieninis perspėjimo darbas. Dar senų senovėje Jehova pareiškė išliesiąs įtūžį ant šiandieninės blogosios sistemos ir tik romieji išsigelbėsią (Sof 2:2, 3; 3:8). Laikas šiam perspėjimui skelbti greitai trumpėja! „Didelis suspaudimas“ visai priešaky ir romieji dabar yra renkami. Iš tikrųjų „laukai“ jau „boluoja ir prinokę pjūčiai“. Taigi su šiuo darbu joks kitas negali lygintis svarba ir skubumu (Mt 24:14, 21, 22; Jn 4:35).
4 Šiandieninį perspėjimą kitiems turime skelbti, „ar jie klausys, ar neklausys“. Tai Dievo duota užduotis, kurios negalima ignoruoti (Ez 2:4, 5, Brb red.; 3:17, 18). Visiškai atsidėdami šiam darbui, akivaizdžiai parodome savo didžią meilę Dievui, nuoširdų rūpinimąsi artimu ir nepajudinamą tikėjimą mūsų Gelbėtoju, Jėzumi Kristumi.
5 Dabar metas imtis veiksmų. Po ankstesnių Jehovos bausmių ir vėl visada pasirodydavo blogis, — juk Šėtonas ir jo demonai vis dar buvo veiklūs. Tačiau šį kartą bus kitaip. Šėtonas nebegalės daryti įtakos. Pasaulio niekados nebereikės perspėti apie artėjantį „didį sielvartą“ (Apr 7:14; Rom 16:20). Mums tenka ypatinga privilegija dirbti niekada daugiau nebepasikartosiantį darbą. Dabar mums metas šią progą išnaudoti kuo geriau.
6 Turėdamas omeny savąjį skelbimo darbą, apaštalas Paulius labai užtikrintai pareiškė: „Nebūsiu kaltas, jei kas pražus!“ (Apd 20:26) Jis nesijautė kaltas dėl kraujo, lyg kad būtų neskelbęs perspėjimo. Kodėl? Nes apie savo tarnybą jis galėjo pasakyti: „Todėl aš ir darau tatai visomis jėgomis“ (Kol 1:29, ŠvR). Tad ir mes patirkime tą malonumą — kuo daugiau dirbkime niekad nebepasikartosiantį darbą! (2 Tim 2:15)