Klausimų dėžutė

◼ Kai susirinkimas kviečiamas padėti surengti laidotuves, galbūt kils tokie klausimai:

Kas turėtų sakyti laidotuvių kalbą? Tai sprendžia šeimos nariai. Jie gali pasirinkti bet kurį krikštytą geros reputacijos brolį. Jeigu vyresniųjų korporacijos prašoma parūpinti kalbėtoją, ji kalbai pagal Bendrijos paruoštą santrauką sakyti, kaip paprastai, išrinks gabų vyresnįjį. Nors neaukštinsime mirusiojo, galbūt derėtų priminti pavyzdines jo ar jos savybes.

Ar galima naudotis Karalystės sale? Galima, jeigu leidžia vyresniųjų korporacija ir tai nekliudo nuolatinėms sueigoms. Sale galima naudotis, jeigu mirusiojo reputacija buvo nepriekaištinga, jeigu jis buvo susirinkimo narys arba nepilnametis nario vaikas. Jei tas asmuo buvo pagarsėjęs nekrikščionišku elgesiu arba yra kitų veiksnių, galinčių nepalankiai atsiliepti susirinkimui, vyresnieji gali nuspręsti neleisti naudotis sale. (Žiūrėk knygelės „Mūsų tarnyba“ 62—63 puslapius, rusų k.)

Paprastai Karalystės salėse nešarvojami netikintieji. Išimtį galima daryti, jei likę šeimos nariai yra aktyvūs krikštyti skelbėjai ir nemažai susirinkimo skelbėjų žino, kad mirusysis palankiai žiūrėjęs į tiesą ir doru elgesiu įgijęs gerą vardą visuomenėje; be to, jokie pasaulietiniai papročiai neturi įeiti į programą.

Leisdami naudotis Karalystės sale, vyresnieji apsvarstys, ar tradiciškai priimta matyti pašarvotą mirusįjį. Jei priimta, galbūt jie leis įnešti karstą salėn.

O kaip su pasauliečių laidotuvėmis? Jeigu mirusysis turėjo gerą vardą visuomenėje, kuris nors brolis gali pasakyti paguodžiančią biblinę kalbą šarvojimo salėje arba prie kapo. Susirinkimas atsisakys suruošti laidotuves tam, kuris buvo žinomas savo nedoru, neteisėtu elgesiu arba kurio gyvenimo būdas šiurkščiai prieštaravo Biblijos principams. Tikrai joks brolis neatliks tarpkonfesinių apeigų drauge su dvasininku ir nedalyvaus laidotuvėse, kurios rengiamos didžiosios Bãbelės bažnyčioje.

Kas, jei su mirusiuoju buvo nutrauktas bendravimas? Paprastai susirinkimas nesikištų ir nebūtų naudojamasi Karalystės sale. Jeigu matėsi to asmens atgailos ženklai ir jis rodė troškimą būti sugrąžintas, tai brolio sąžinė gali leisti jam sakyti biblinę kalbą šarvojimo salėje arba prie kapo, kad paliudytų netikintiesiems ir paguostų gimines. Tačiau prieš apsispręsdamas brolis turėtų pasikalbėti su vyresniųjų korporacija ir atsižvelgti į tai, ką galbūt jie patars. Tokiu atveju, kai tam broliui neišmintinga kištis, gal būtų neprošal, kad giminaičius paguodžiančią kalbą pasakytų brolis, kuris yra mirusiojo šeimos narys.

Daugiau nurodymų galima rasti šiuose Sargybos bokšto numeriuose: 1990 m. spalio 15 d., puslapiai 30—31 (rusų k); 1981 m. rugsėjo 15 d., puslapis 31; 1980 m. kovo 15 d., puslapiai 5—7; 1978 m. birželio 1 d., puslapiai 5—8; 1977 m. birželio 1 d., puslapiai 347—348; 1970 m. kovo 15 d., puslapiai 191—192 (pastarieji penki — anglų k.), taip pat žurnale Atsibuskite!: 1990 m. rugsėjo 8 d., puslapiai 22—23; 1977 m. kovo 22 d., puslapiai 12—15 (abu anglų k.).