Rodyk pagarbą Jehovos garbinimo vietai
1 Viešėdami kieno nors namuose, mes rodome pagarbą to asmens nuosavybei — nieko negadiname ir neardome šeimynoje nusistovėjusios tvarkos. Juo labiau taip turime elgtis, kai svečiuojamės pas Jehovą! Mums privalu žinoti, kaip elgtis jo šeimynoje (Ps 14:1; 1 Tim 3:15). Ar mūsų krikščioniška sueiga vyksta Karalystės salėje, privačiuose namuose, ar visuomeninėse patalpose, didžioji dauguma mūsų visada gerbia garbinimo vietą, tarsi ji būtų Jehovos, kurio „didybė pranašesnė už dangų ir žemę“, namai (Ps 148:13).
2 Kai kurie broliai sueigose nebūna užtektinai pagarbūs: kelia triukšmą arba elgiasi taip lyg pateikiama informacija nebūtų svarbi. Per sueigą keletas suaugusiųjų be reikalo šnekučiuojasi fojė, vestibiulyje, tualete ar prie Karalystės salės. Kai didesniam vaikui pavedama prižiūrėti mažesnįjį, kartais jie abu ima žaisti ir mažai turi naudos iš programos. Po sueigų matoma, kaip kai kurie jaunuoliai išbėgę iš Karalystės salės žaidžia, per daug triukšmauja, netgi smūgiuoja vienas kito pusėn kaip karatistai. Kai kada jie drumsčia kaimynų ramybę arba kliudo eismui mašinų stovėjimo aikštelėje ir gatvėje.
3 Kaip nepasirodyti nepagarbiems. Jei vertiname savojo garbinimo orumą ir šventumą, be abejo, mes nenorėsime blaškyti kitiems dėmesio šnabždėdamiesi, valgydami, čiaumodami kramtomąją gumą, šlamindami popierius, be būtino reikalo vaikščiodami į tualetą ar iš įpratimo vėluodami į sueigas. Pagarbūs ir dėkingi tėvai neleidžia savo vaikams murzinti kilimo, baldų apmušalų, sienų nei Karalystės salėje, nei tuose namuose, kuriuose vyksta knygos studijos. Ir, be abejonės, visi sutiksime, kad mūsų sueigose nėra vietos jokiam gėdingam elgesiui, kvailoms šnekoms ir nešvankiems juokams (Ef 5:4).
4 Jei visada turime omenyje savo krikščioniškų sueigų tikslą, rūpinsimės, kad ir mes patys, ir mūsų vaikai Jehovos garbinimui rodytų deramą pagarbą ten, kur ‛pasirinkome stovėti’ (Ps 84:10, NW).