Jehovos tarnybai skirk pirmąją vietą savo gyvenime
1 Savo klausytojus Jėzus palygino su dviem statytojais. Vienas savo gyvenimą statė ant paklusnumo Kristui uolos ir galėjo atlaikyti pasipriešinimo bei išbandymų audras. Kitas statė ant savanaudiško nepaklusnumo smėlio ir užėjus suspaudimui nepajėgė atsilaikyti (Mt 7:24-27). Gyvendami šios daiktų sistemos pabaigoje, mes patiriame daug išmėginimo audrų. Horizonte greitai tvenkiasi tamsūs didelio suspaudimo debesys. Ar ištversime iki galo ir liksime sveiko tikėjimo? (Mt 24:3, 13, 21) Tai labai priklauso nuo to, kaip tvarkome savo gyvenimą dabar. Todėl būtina pamąstyti: ‛Ar man, kaip krikščioniui, tikrai svarbiausia paklusniai tarnauti Dievui?’
2 Ką reiškia skirti Jehovos tarnybai pirmąją vietą savo gyvenime? Tai reiškia, kad Jehova turi būti mums svarbiausias asmuo. Tai taip pat reiškia pirmiausia ieškoti Karalystės. Dėl to reikia paklusti Dievui visose kasdieninio gyvenimo srityse. Turime būti nuoširdūs studijuodami Bibliją asmeniškai, šeimoje ir susirinkime bei skelbimo tarnyboje, ir teikti tam pirmenybę (Ekl 12:13, Brb red.; Mt 6:33). Eidami tokiu paklusnumo keliu, ugdomės tvirtą tikėjimą, kuris nesugrius užėjus išmėginimų audroms.
3 Malonu matyti milijonus žmonių, patikimai sutelkiančius savo gyvenimą bei ateities viltis tarnauti Jehovai, kaip darė ir Jėzus (Jn 4:34). Jie laikosi nuoseklaus teokratinės veiklos tvarkaraščio, todėl džiaugiasi gausiomis palaimomis. Viena motina paaiškino, kaip ji su savo vyru sėkmingai užaugino du sūnus tarnauti Jehovai: „Mes užpildėme savo gyvenimą tiesa — keliavome į visus kongresus, ruošėmės sueigoms ir lankėme jas, o skelbimo tarnyba buvo mūsų nuolatinė veikla.“ Jos vyras pridūrė: „Tiesa nėra mūsų gyvenimo dalis, ji yra mūsų gyvenimas. Visa kita sukasi apie ją.“ Ar ir tavo šeimoje Jehovos tarnybai teikiama pirmenybė?
4 Susidaryk įvykdomą savaitinį tvarkaraštį. Jehovos organizacija padeda mums laikytis geros dvasinės tvarkos rengdama penkias savaitines sueigas. Krikščionys, skiriantys didžiausią dėmesį savo gyvenime Jehovos garbinimui, pasaulietinius bei šeimos reikalus sutvarko taip, kad galėtų dalyvauti visose šiose svarbiose sueigose. Jie stengiasi, kad mažiau svarbūs dalykai netrukdytų jiems reguliariai lankyti sueigas (Fil 1:10; Žyd 10:25).
5 Brandūs krikščionys pripažįsta, jog kaip yra būtina kasdien tam tikru laiku maitintis, lygiai taip pat svarbu nusistatyti tikslų asmeniškų bei šeimos studijų tvarkaraštį, įskaitant ruošimąsi sueigoms (Mt 4:4). Gal gali bent 15—20 minučių kasdien skirti asmeniškoms studijoms? Esmė yra neleisti kitiems dalykams atimti studijų laiką. Tegu tai tampa naudingu įpročiu. Dėl to galbūt reikės kasryt anksčiau atsikelti, nei tai darei iki šiol. 17000 pasaulinės Betelio šeimos narių keliasi anksti rytą aptarti dienos citatos. Žinoma, norint anksti atsikelti, reikia laiku eiti miegoti, kad kitą dieną pradėtum žvalus ir pailsėjęs.
6 Jei esi šeimos galva, imkis iniciatyvos planuoti bei organizuoti savo šeimos teokratinę veiklą. Kai kurios šeimos, ilsėdamosi po vakarienės, drauge skaito Bibliją, „Metraštį“ arba kitą leidinį. Daugelis tėvų, kurių vaikai užaugo dvasiškai tvirtais krikščionimis, sako, jog vienas teigiamas veiksnys buvo šeimos įprotis vieną vakarą per savaitę skirti dvasiniam maitinimuisi drauge. Vienas tėvas pasakė: „Aš manau, kad dvasinis mūsų vaikų augimas daugiausia priklausė nuo reguliarių trečiadienio vakare rengiamų šeimos studijų, kurios prasidėjo maždaug prieš 30 metų.“ Visi trys jo vaikai pasikrikštijo jauni, o vėliau tapo visalaikiais tarnais. Be šeimos studijų, galima repetuoti skelbimo tarnybos įžangas arba sueigų užduotis ir drauge užsiimti kitokia naudinga veikla.
7 Ar, planuodamas savaitės darbus, ‛išnaudoji laiką’, tai yra skiri jo skelbti apie Karalystę? (Kol 4:5) Dauguma iš mūsų yra labai užimti, turi pareigų šeimoje ir susirinkime. Jeigu mes nesiimsime konkrečių priemonių kas savaitę dalyvauti skelbimo ir mokymo darbe, kiti dalykai lengvai išstums šią svarbią veiklą. Vienos didelės gyvulininkystės fermos savininkas pasakė: „Maždaug 1944 metais aš supratau, kad vienintelis būdas man išeiti į tarnybą — tai nusistatyti tam konkrečią dieną. Iki šiol vieną dieną per savaitę aš skiriu tarnybai.“ Vienas krikščionių vyresnysis pastebi, kad, susidaręs tikslų liudijimo tvarkaraštį, jis gali maždaug 15 valandų per mėnesį skirti skelbimo veiklai. Jeigu šeštadienį jam tenka tvarkyti pasaulietiškus reikalus, jis planuoja tai atlikti po rytinio skelbimo. Gal tu su savo šeima gali paskirti bent vieną savaitės dieną skelbimo tarnybai, kad tai taptų tavo dvasinio gyvenimo dalimi? (Fil 3:16)
8 Ištirk savo gyvenimo įpročius. Yra dalykų, trukdančių mums sutelkti savo gyvenimą Jehovos tarnybai. Nenumatytos aplinkybės gali sužlugdyti kruopščiai suplanuotą studijų, sueigų ir tarnybos tvarkaraštį. Ir mūsų Priešas Šėtonas stengiasi kiek galėdamas ‛trukdyti’ ir griauti mūsų planus (1 Tes 2:18; Ef 6:12, 13). Neleisk, kad šios kliūtys atimtų tau drąsą ir pasiduotum. Pakoreguok tai, kas būtina, kad atliktum numatytą teokratinę veiklą. Ryžtas ir atkaklumas yra būtini, norint daryti tai, kas iš tiesų prasminga.
9 Neleiskime pasauliui ir savo netobulam puolusiam kūnui paveikti mus taip, kad pradėtume užsiimti nedvasine veikla, atimančia vis daugiau mūsų laiko ir dėmesio. Būtina ištirti save, užduodant tokius klausimus: ‛Ar mano gyvenimas pamažu darosi nenuosaikus ir nesutelktas į vieną tikslą? Gal pradėjau labiau domėtis praeinančiais šio pasaulio dalykais? (1 Jn 2:15-17) Kiek laiko skiriu asmeniškiems siekiams, malonioms kelionėms, sportui arba kitoms pramogoms, taip pat televizijai ar klaidžiojimui po „Internetą“, palyginus su laiku, skiriamu dvasinei veiklai?’
10 Ką turėtum daryti, jeigu jauti, kad tavo gyvenimą užpildo vis nesvarbesni dalykai? Kodėl neprašyti Jehovos pagalbos, kad vėl susitelktum į jo tarnybą? Juk ir Paulius meldė, kad jo broliai ‛pasitaisytų’ (2 Kor 13:9, 11, NW). Tada pasiryžk laikytis savo sprendimo ir, jeigu reikia, keiskis (1 Kor 9:26, 27). Jehova padės tau nenukrypti nei dešinėn, nei kairėn nuo paklusnios tarnybos. (Palygink Izaijo 30:20, 21.)
11 Būk užsiėmęs džiaugsminga Dievo tarnyba. Milijonai žūtbūt ieško laimės, bet gyvenimo pabaigai artėjant supranta, kad materialūs dalykai, kurių jie godžiai troško, nesuteikė jiems ilgalaikės laimės. Tai buvo „vėjo gaudymas“ (Ekl 2:11). O kai savo gyvenime pirmąją vietą skiriame Jehovai ir ‛nuolatos statome jį prieš save’, patiriame didelį pasitenkinimą (Ps 16:8, 11, Brb red.). Taip esti dėl to, kad Jehova yra mūsų būties priežastis (Apr 4:11). Be jo, Didžiojo Tikslų Įgyvendintojo, gyvenimas būtų beprasmis. Tarnaudami Jehovai, savo gyvenimą užpildome prasminga, svarbia veikla, kuri teikia ilgalaikės, amžinos naudos mums ir kitiems.
12 Svarbu nepasidaryti patenkintiems savimi ir nepamiršti greit artėjančios Šėtono pasaulio pabaigos. Kasdieninį mūsų gyvenimą lemia mūsų požiūris į ateitį. Nojaus laiko žmonės, netikėję, kad gali įvykti pasaulinis tvanas, „nesirūpino“, bet užsiėmė savo reikalais — valgė, gėrė ir tuokėsi, kol užėjęs tvanas „visus nusinešė“ (Mt 24:37, 38; 24:39, ŠvR). Šiandien žmonės, gyvenantys tik dėl šio pasaulio, pamatys, kaip jų ateities viltys žlugs per didžiausią visų laikų sielvartą, „Jehovos dieną“ (2 Pt 3:10-12, NW).
13 Tad pirmąją vietą savo gyvenime skirkime gyvajam Dievui Jehovai ir vykdykime jo valią. Šiame gyvenime geriausia investuoti kapitalą pas patikimą Rėmėją Jehovą. Jis nemeluoja ir išpildys savo pažadus (Tit 1:2). Jis nemiršta, todėl, kas padėta pas Jehovą, nepražūva (Hab 1:12, NW; 2 Tim 1:12). Paklusnumu ir tikėjimu pagrįstas mūsų dabartinis gyvenimas yra tik pradžia kito, amžinojo, džiaugsmingai tarnaujant mūsų laimingam Dievui! (1 Tim 1:11, NW; 6:19)
[Anotacija 3 puslapyje]
„Tiesa nėra mūsų gyvenimo dalis, ji yra mūsų gyvenimas. Visa kita sukasi apie ją.“