„Būkite kantrūs“
1 Matydami, kaip vis artėja senosios Šėtono sistemos galas, turime ‛būti kantrūs’ ir laukti Jehovos išgelbėjimo. Ypač šiais paskutiniais laikais piktos priešo jėgos yra pasiryžusios atitraukti mūsų dėmesį nuo svarbiausio Jehovos visavaldystės klausimo ir sugundyti mus, kad užsiimtume įvairiais asmeniškais reikalais. Taip Šėtonas nori priversti mus pasiduoti arba sulėtinti Karalystės skelbimo darbą (Jok 5:7, 8; Mt 24:13, 14). Kaip galime parodyti būtiną kantrybę?
2 Būdami susivaldantys. Kai tarnyboje susiduriame su abejingumu ar priešiškumu, susivaldymas padės mums ištvermingai skelbti. Mes nesileisime tuoj pat išgąsdinami ar suerzinami, jei mūsų sutinkami žmonės yra šiurkštūs ar pikti (1 Pt 2:23). Ta vidinė stiprybė saugos mus, kad nekalbėtume neigiamai apie žmones savo teritorijoje, kurie yra abejingi ar priešiški mūsų veiklai. Mes suprantame, jog tokios kalbos prislėgtų mus pačius ir mūsų tarnybos draugus.
3 Būdami ištvermingi. Mūsų kantrybė gali būti išbandyta, kai maloniai pakalbėję skelbimo tarnyboje apsilankome pakartotinai ir nerandame susidomėjusio žmogaus. Taip būna ir tada, kai asmenys, su kuriais studijuojame, daro menką pažangą arba delsia priimti tiesą. Tačiau ištvermė dažnai atlyginama gerais rezultatais (Gal 6:9). Viena sesuo daug kartų lankėsi pas jauną moterį, kol pradėjo su ja Biblijos studijas. Per pirmuosius penkis apsilankymus ta moteris buvo susirūpinusi kitais dalykais. Šeštą kartą sesuo atėjo sušlapusi per audrą, bet nieko nerado namuose. Vis dėlto nusprendusi duoti tai moteriai dar vieną galimybę, sesuo apsilankė vėl ir rado ją pasiruošusią studijuoti. Po to ta mokinė darė nuolatinę pažangą ir per trumpą laiką pasiaukojo Jehovai.
4 Mes žinome, kad Jehovos diena nepavėluos. Todėl laukiame, kol jis viską sutvarkys, nes suprantame, jog dievobaiminga kantrybė duos gerų vaisių (Hab 2:3; 2 Pt 3:9-15). Mums reikia būti kantriems kaip Jehova ir nepailsti tarnyboje. Su „tikėjimu ir kantrybe“ lauk Jehovos, ir jis atlygins tau už tavo sunkų darbą (Žyd 6:10-12).