Savo gražia elgsena šlovinkime Dievą
1 Kad ir kur būtume, mūsų elgesys, apranga bei išvaizda liudija apie mus ir mūsų garbinamą Dievą. Tai ypač pastebima dideliuose Dievo tautos sambūriuose, nes ten mus mato daug žmonių. Jei esame pavyzdingi, teikiame garbę Jehovos vardui (1 Pt 2:12). Tačiau net ir keleto asmenų blogas elgesys gali užtraukti gėdą Dievo vardui bei jo tautai (Ekl 9:18b, Brb). Atsižvelgdami į tai, kad apie Dievą ir jo organizaciją pašaliečiai sprendžia iš mūsų elgesio, turime sąžiningai ‛visa daryti Dievo garbei’ (1 Kor 10:31).
2 Pavyzdingas elgesys nakvynės vietose. Apgyvendinimo patalpų šeimininkai dažnai stebisi Jehovos liudytojų tvarkingumu, gera elgsena bei švara. Vienas viešbučio administratorius, kalbėdamas apie jo viešbutyje apsistojusias liudytojų šeimas, pasakė: „Jehovos liudytojų vaikai yra patys geriausi! Jie apsirengę kaip damos ir džentelmenai; jie mandagūs, paslaugūs ir gerai išauklėti; su jais niekada nebūna problemų. Jus iš tiesų reikia pagirti už mažuosius. Mums malonu priimti čia jūsų vaikus.“ Tokie žodžiai sakomi dažnai, nes bendraujantieji su mumis mato tarp Jehovos tautos žmonių vyraujančią meilę bei pagarbą.
3 Antra vertus, kitų pastabos rodo, jog dar yra sunkumų su tais, kurie nakvynės vietoje elgiasi nerūpestingai arba nepagarbiai. Dėl to atsiranda bereikalingų problemų ir kritiškų vertinimų. Kai kurie šeimininkai skundžiasi, kad tėvai neprižiūri savo vaikų bei paauglių, nes šie triukšmauja ir drumsčia ramybę.
4 Daugumoje nakvynviečių, tarkim, bendrabučių, galioja taisyklės, kurių privalo laikytis visi svečiai. Kai kurie broliai pažeidžia tas taisykles, keldami triukšmą savo kambariuose. Šeimininkai mums sako, kad valgio gaminimas, kur to neleidžiama, yra įprastas tvarkos pažeidinėjimas. Taip kambariai apgadinami, o kvapai juose išlieka ne vieną dieną ar savaitę. Jei patalpoje neleidžiama gaminti valgio, reikia to laikytis.
5 Turime stengtis glaudžiai bendradarbiauti su patalpų administracija. Mes iš tiesų nenorime palikti blogo įspūdžio apie Jehovos tautą. Kaip krikščionys, privalome visada dorai elgtis. Negalime imti jokių daiktų, nes tai būtų vagystė, nei melagingai pranešti, kiek asmenų planuoja apsigyventi viename kambaryje.
6 Deramas elgesys per kongresą. Patalpos, kuriose vyksta kongresas, yra tarsi didžiulė Karalystės salė. Todėl mūsų apranga bei išvaizda turėtų būti tokia pat, kaip ir vietinėse susirinkimo sueigose. Per kongreso programą ir po jos broliai ir seserys turi vengti rengtis nekukliais ar keistais rūbais; tokia apranga atspindi pasaulio dvasią ir parodo, kad mes mažai kuo nuo jo skiriamės. Seserims reikėtų pasirūpinti, kad jų sijonų ir suknelių fasonas bei ilgis būtų kuklus (1 Tim 2:9, 10). Kongreso patalpose, viešbutyje, restorane ar parduotuvėje visuomet turime pasirodyti esą Dievo tarnai ir neduoti kitiems akstino suklupti (2 Kor 6:3).
7 Krikštas kongrese vyks šeštadienio rytą. 1995 m. birželio mėn. Sargybos bokšte, p. 31, rašoma, koks turėtų būti mūsų požiūris į tą įvykį. Ten sakoma, kad mes „turime žiūrėti į krikštą su deramu rimtumu. Tai nėra laikas reikšti emocijas, rengti vakarėlius ar linksmintis. Bet tai nėra ir niūrus momentas“. Besikrikštijantiems vyrams ir moterims nedera vilkėti labai ankštų ar per daug atvirų maudymosi kostiumų. Taigi visi turi parodyti suvokią, jog krikščioniškas krikštas yra rimtas ir drauge džiugus įvykis.
8 Petras primena, kad ‛mums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu’ (2 Pt 3:11). Tegu mūsų kalba ir elgesys srities kongrese „Dievo žodžio vykdytojai“ padeda nuoširdiems žmonėms pažinti bei garbinti mūsų didį Dievą, kuris vertas visokios pagarbos ir šlovės (1 Kor 14:24, 25, Brb).