Klausimų dėžutė
◼ Kas per susirinkimo sueigas turi kalbėti maldą?
Susirinkime kalbama malda yra labai svarbi mūsų garbinimui. Atstovauti kitiems Jehovos akivaizdoje yra maloni privilegija bei didelė atsakomybė. Kadangi ji tokia reikšminga, vyresnieji, nuspręsdami, kurie broliai tinka kalbėti maldą per sueigas, turi gerai apgalvoti. Krikštyti broliai, atstovaujantys susirinkimui, turi būti brandūs krikščionys, žinomi savo geru pavyzdžiu ir gerbiami susirinkime. Jų pagarbios maldos turi liudyti apie gerus santykius su Jehova Dievu. 1986 metų gegužės 15 dienos Sargybos bokšto straipsnyje „Melskis kitų akivaizdoje nuolankia širdimi“ (anglų k.) nurodyti svarbūs principai, ypač naudingi broliams, kurie meldžiasi viešai susirinkimo vardu.
Vyresnieji neskirs kalbėti maldos tokį brolį, kurio elgesys abejotinas ar lengvabūdiškas. Taip pat nebus pasirinktas brolis, linkęs susierzinti arba per viešąją maldą iškelti asmenybių skirtumus (1 Tim 2:8). Net jeigu brolis paauglys yra krikštytas, vyresnieji turi nuspręsti, ar jis dvasiškai subrendęs melstis susirinkimo vardu (Apd 16:1, 2).
Kartais skelbimo tarnybos sueigose, nesant tinkamo brolio, galinčio atstovauti grupei, maldą tenka kalbėti krikštytai seseriai. Tada ji turi užsidėti deramą galvos apdangalą. Jeigu tikėtina, kad kurioje nors iš tokių sueigų nebus kvalifikuoto brolio, vyresnieji turi paskirti vadovauti tinkamą seserį.
Viešojoje sueigoje įžanginę maldą paprastai kalba pirmininkas. Tačiau kitose susirinkimo sueigose, kai esama daug kvalifikuotų brolių, įžanginę ar baigiamąją maldą gali kalbėti kitas brolis, o ne tas, kuris pradeda sueigą arba atlieka paskutinę užduotį. Šiaip ar taip, broliui, turėsiančiam kalbėti maldą susirinkimo sueigoje, apie tai turi būti pranešta iš anksto, kad jis galėtų susikaupti. Tada jis galės pasakyti aiškią, nuoširdžią maldą, tinkančią tai konkrečiai sueigai.
Tokios maldos neturi būti ilgos. Kalbėdamas viešąją maldą, brolis būna geriau suprastas, jei yra atsistojęs, kalba pakankamai garsiai ir aiškiai. Tuomet visi dalyviai girdės maldą ir pabaigoje iš širdies pasakys „Amen!“ (1 Krn 16:36; 1 Kor 14:16)