„Mes jau daug kartų apskelbėme savo teritoriją!“
1 Ar esi kada nors pagalvojęs, kad tavo teritorijoje taip dažnai skelbiama, jog ten nebėra romių tarsi avys žmonių? Galbūt mąstei: ‛Aš žinau, kaip atsilieps žmonės. Kodėl turėčiau vėl eiti pas tuos, kurie nesidomi?’ Tiesa, dauguma teritorijų apskelbiamos gana dažnai. Tačiau į tai reikėtų žiūrėti teigiamai, o ne neigiamai. Kodėl? Atkreipk dėmesį į keturias priežastis.
2 Į mūsų maldas atsakyta. Jėzus pasakė: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Lk 10:2). Dešimtmečius mes meldėme Jehovos daugiau pagalbos. Dabar daug kur turime papildomai atsiųstų darbininkų, todėl teritoriją apskelbiame dažniau. Ar tai, kad Jehova atsakė į mūsų maldas, nėra priežastis džiaugtis?
3 Ištvermė duoda gerų vaisių. Net ir dažnai skelbiamose teritorijose žmonės atsiliepia į Karalystės žinią ir pažįsta tiesą. Todėl turime lankytis nuolat ir ieškoti daugiau nuoširdžių žmonių (Iz 6:8-11). Sekdamas pirmųjų Jėzaus mokinių pavyzdžiu, ‛lankyk’ žmones tau paskirtoje teritorijoje, stengdamasis žadinti jų susidomėjimą Dievo Karalyste (Mt 10:6, 7).
4 Portugalijoje daug susirinkimų apskelbia savo teritoriją kas savaitę, bet dar atranda avims prilygintų žmonių. Viena ypač teigiamai nusiteikusi sesuo sako: „Kas rytą prieš išeidama į tarnybą meldžiu Jehovos pagalbos rasti kokį nors asmenį, norintį studijuoti Bibliją.“ Kartą ji sutarė vesti studijas kirpyklos darbuotojams, tačiau paskui į jas ateidavo tik viena moteris. Ta moteris pasakė: „Kiti nesidomi, bet man įdomu.“ Nepraėjus nė mėnesiui ji jau pati vedė dvejas Biblijos studijas, o netrukus pasikrikštijo ir pradėjo tarnauti pioniere.
5 Darbas artėja prie pabaigos. Geroji naujiena skelbiama taip, kaip Jėzus buvo išpranašavęs (Mt 24:14). Netgi ten, kur žmonės ‛atsisako [mūsų] klausyti’, jie yra įspėjami per skelbimo veiklą. Žinoma, yra nepriimančių tiesos ar net priešiškų jai žmonių. Tačiau tokie asmenys turi būti deramai perspėjami apie būsimą Jehovos nuosprendį (Ez 2:4, 5; 3:7, 8, 19).
6 Mes dar nebaigėme. Ne mums spręsti, kada baigti skelbimo darbą. Jehova tiksliai žino, kada jis turi būti baigtas ir ar yra mūsų teritorijoje žmonių, dar galinčių atsiliepti į gerąją naujieną. Šiandien kai kurie sako nesidomintys, bet esminiai jų gyvenimo pokyčiai — nedarbas, sunki liga, artimojo mirtis — gali padaryti juos palankesnius kitu metu. Dėl išankstinio nusistatymo arba per didelio užimtumo daugelis žmonių niekada taip ir neišgirdo, ką mes skelbiame. Pakartotiniai draugiški aplankymai galbūt paskatins juos atkreipti dėmesį ir išklausyti.
7 Neseniai užaugę vaikai ir sukūrusieji šeimas rimčiau žiūri į gyvenimą ir pateikia klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik Dievo Žodis. Viena jauna mama pakvietė dvi liudytojas užeiti į namus ir papasakojo: „Būdama vaikas negalėdavau suprasti, kodėl mano motina nepriimdavo liudytojų ir sakydavo nesidominti, nors jie norėjo kalbėti apie Bibliją. Nusprendžiau, kad kai suaugsiu, ištekėsiu ir turėsiu savo namus, paprašysiu Jehovos liudytojų ateiti ir paaiškinti man Bibliją.“ Aplankiusių ją liudytojų džiaugsmui, ji taip ir padarė.
8 Ar tu gali skelbti veiksmingiau? Liudyti dažnai apskelbiamoje teritorijoje atrodo sunku ne visada dėl mūsų lankomų žmonių. Kartais sunkumų priežastis esame mes patys. Gal išeiname skelbti nusiteikę neigiamai? Tai gali turėti įtakos mūsų požiūriui, balso tonui ir veido išraiškai. Parodyk teigiamą dvasią ir gerą nuotaiką. Bandyk kreiptis naujaip. Paįvairink savo įžangas ir stenkis jas tobulinti. Galbūt gali pakeisti įžanginį klausimą arba įterpti į pokalbį kitą Rašto eilutę. Paklausk brolių ir seserų, kas, jų manymu, padeda sėkmingai skelbti teritorijoje. Darbuokis su įvairiais skelbėjais bei pionieriais ir atkreipk dėmesį, kodėl jų tarnyba veiksminga.
9 Jehova remia bei laimina Karalystės skelbimo darbą, o mes, atlikdami jį, parodome meilę jam ir savo artimui (Mt 22:37-39). Todėl dirbkime tą darbą iki galo, be atvangos dažnai apskelbdami teritoriją.