Nesidrovėk skelbti!
1 Kai rengiamės eiti skelbti nuo durų prie durų, didžiausia kliūtis mums yra mūsų pačių durys. Jausdamiesi esą menkaverčiai, galbūt nesiryžtame išeiti skelbti tiesos „visokiems žmonėms“ (1 Tim 2:4, NW). Bet mums nereikia drovėtis skelbti gerosios naujienos. Kodėl?
2 Tai Jehovos žinia. Jehova pranešė savo žodį per Bibliją. Todėl, skelbdami šią žinią kitiems, perduodame ne savo, o jo mintis (Rom 10:13-15). Nepriimdami Karalystės žinios, žmonės iš tikrųjų atmeta Jehovą. Tačiau mes nenusimename. Esame įsitikinę, jog ši žinia ras teigiamą atgarsį širdyse žmonių, kurie trokšta pasaulio padėties permainų ir suvokia savo dvasinius poreikius (Ez 9:4; Mt 5:3, 6).
3 Jehova patraukia žmones. Anksčiau nenorėjęs mūsų klausytis asmuo dėl pakitusių aplinkybių arba suminkštėjusios širdies galbūt dabar bus imlesnis tiesai. Tokiam asmeniui Jehova gali parodyti gerą valią ir ‛jį patraukti’ (Jn 6:44, 65). Kai taip nutiks, mes norime būti Jehovos įrankiais ir angelų vadovaujami ieškoti tokių žmonių (Apr 14:6).
4 Dievas duoda mums savo dvasios. Šventoji dvasia įgalina mus ‛drąsiai [kalbėti] remiantis Viešpačiu’ (Apd 14:1-3). Turėdami tokį galingą rėmėją, noriai skelbsime tiesą kaimynams, bendradarbiams, mokslo draugams, giminaičiams, išsilavinusiems ir turtingiems žmonėms.
5 Jėzus išmokė mus skelbti. Jėzus naudodavo mąstyti skatinančius klausimus, suprantamus palyginimus ir Rašto argumentus; tiesą aiškindavo paprastai, maloniai, iš širdies. Tai geriausi liudijimo būdai, tinkantys ir šiandien (1 Kor 4:17). Skelbimo aplinkybės gali būti įvairios, bet veiksmingoji Karalystės žinia — ta pati.
6 Mums džiugu būti Jehovos įrankiais ir padėti žmonėms. Tad nesvyruokime! Būkime drąsūs ir leiskime Jehovai ‛atverti žodžio duris’, kad skelbtume gerąją naujieną kitiems (Kol 4:2-4).