Parodyk krikščionišką ištikimybę, kai atskiriamas giminaitis
1. Kokiomis aplinkybėmis gali būti išbandyta krikščionies ištikimybė?
1 Ryšys tarp šeimos narių yra labai stiprus. Dėl to krikščioniui gali būti išbandymas, kai jo sutuoktinis, vaikas, tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis atskiriamas nuo susirinkimo arba atsiskiria pats. (Mt 10:37) Kaip ištikimiems krikščionims elgtis su tokiu giminaičiu? Ar elgesys turėtų būti kitoks, jei tas asmuo gyvena tavo namuose? Pirmiausia apžvelkime, kas ta tema sakoma Biblijoje, — principus, kurių reikia laikytis, jeigu giminaitis yra atskiriamas nuo susirinkimo arba atsiskiria pats.
2. Kaip, pagal Bibliją, krikščionys turi elgtis su atskirtais nuo susirinkimo asmenimis?
2 Kaip elgtis su atskirtaisiais. Dievo Žodis liepia krikščionims nebendrauti su pašalintu iš susirinkimo asmeniu: „Kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo!.. Pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo.“ (1 Kor 5:11, 13) Ta pati mintis išreikšta ir Jėzaus žodžiuose Mato 18:17: „Tebūnie [atskirtas asmuo] tau kaip pagonis ir muitininkas.“ Jėzaus klausytojai gerai žinojo, kad žydai tuo metu nesibičiuliavo su pagonimis ir šalinosi mokesčių rinkėjų. Todėl savo sekėjams Jėzus liepė nebendrauti su atskirtaisiais. (Žiūrėk Sargybos bokštą 1981 m. rugsėjo 15 d., anglų k., p. 18—20, arba 1982 m. kovo 1 d., rusų k., p. 10—12.)
3, 4. Kokia bendrystė neleistina su atskirtais ir atsiskyrusiais asmenimis?
3 Taigi ištikimi krikščionys nepalaiko dvasinės bendrystės su asmeniu, kuris atskirtas nuo susirinkimo. Bet to nepakanka. Dievo Žodyje netgi sakoma ‘su tokiu nesėsti už vieno stalo’. (1 Kor 5:11) Tad mes vengiame ir to asmens draugijos. Todėl su juo nedera vykti į iškylas, vakarėlius, teatrą, drauge sportuoti, eiti apsipirkti ar valgyti kartu namie arba kavinėje.
4 O kaip dėl kalbėjimosi su atskirtu asmeniu? Nors Biblijoje nepaminėta kiekviena galima situacija, 2 Jono laiško 10 eilutė padeda suvokti, kaip į tai žiūri Jehova: „Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šitokio mokslo, nepriimkite jo į namus ir nesveikinkite.“ Apie tai 1981 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokšto, anglų k., 25 puslapyje (1982 m. kovo 1 d., rusų k., p. 17) sakoma: „Paprastas pasisveikinimas su juo gali būti pirmas žingsnis, vedantis į pokalbį ar netgi draugystę. Argi norėtume užmegzti kontaktą su atskirtu asmeniu?
5. Ką praranda atskirtas asmuo?
5 Tame pačiame Sargybos bokšto (anglų k.) numeryje, 31 puslapyje (1982 m. kovo 1 d., rusų k., p. 23), pasakyta: „Kai krikščionis pasiduoda nuodėmei ir turi būti atskirtas, jis daug ko atsisako: nepriekaištingos reputacijos Dievo akyse, ... malonios brolių, ir iš dalies krikščionių giminaičių, draugystės.“
6. Ar iš krikščionių reikalaujama nutraukti visus ryšius su atskirtu asmeniu, gyvenančiu jų šeimoje? Paaiškink.
6 Gyvenant vienuose namuose. Ar tai reiškia, kad krikščionys, gyvenantys vienuose namuose su atskirtu šeimos nariu, negali su juo kalbėti, valgyti ir tvarkyti reikalų? 1991 m. balandžio 15 d. Sargybos bokšte (rusų k.), 22 puslapio išnašoje, sakoma: „Jeigu atskirtas asmuo gyvena krikščionių šeimoje, jis ir toliau atlieka savo pareigas namuose ir užsiima kitais kasdieniais reikalais.“ Tad šeimos nariams priklauso nuspręsti, ar leisti jam kartu su jais valgyti arba dirbti kitus namų ruošos darbus. Vis dėlto bendratikiams, su kuriais bendrauja, jie nenorėtų sudaryti įspūdžio, kad viskas lieka taip kaip buvo prieš atskyrimą.
7. Kaip pasikeičia dvasinis bendravimas šeimoje, kai jos narys yra atskirtas?
7 Tačiau 1981 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokšto, anglų k., 28 puslapyje (1982 m. kovo 1 d., rusų k., p. 20) apie atskirtą ar atsiskyrusį asmenį sakoma: „Ankstesni dvasiniai ryšiai visiškai nutrūko. Taip pat ir su jo giminaičiais, įskaitant namiškius... Tai reiškia, kad dvasinis bendravimas nebebus toks, koks buvo. Pavyzdžiui, jeigu yra atskirtas vyras, jo žmona ir vaikai nenorės, kad jis vestų šeimos Biblijos studijas arba skaitytų jiems Bibliją ir melstųsi už juos. Jeigu jis nori pasimelsti, pavyzdžiui, prieš valgį, jo teisė tai daryti savo namuose. Bet kiti tuo metu gali patys tyliai melstis Dievui. (Pat 28:9; Ps 119:145, 146) O kaip, jeigu atskirtas asmuo nori dalyvauti, šeimos nariams drauge skaitant Bibliją arba studijuojant? Galima jam leisti klausytis, jeigu nebandys jų mokyti arba reikšti savo religinių idėjų.“
8. Kokia atsakomybė tenka krikščionims tėvams dėl namuose gyvenančio nepilnamečio vaiko, kuris atskirtas nuo susirinkimo?
8 Jeigu atskiriamas šeimoje gyvenantis mažesnis vaikas, krikščionys tėvai tebėra atsakingi už jo auklėjimą. 1988 m. lapkričio 15 d. Sargybos bokšto, anglų k., 20 puslapyje (1989 m. rugsėjo 15 d., rusų k., p. 17) sakoma: „Lygiai kaip tėvai toliau jį maitins, rengs ir suteiks pastogę, taip jiems reikės jį mokyti bei drausminti pagal Dievo Žodį. (Pat 6:20-22; 29:17) Taigi mylintys tėvai gali vesti jam Biblijos studijas, net jeigu jis ir atskirtas. Galbūt daugiausia naudos jis turės ir pasitaisys tėvams studijuojant su juo vienu. Arba jie gali nuspręsti, kad vaikas toliau dalyvautų šeimos Biblijos studijose.“ (Žiūrėk taip pat 2001 m. spalio 1 d. Sargybos bokštą, p. 16—17.)
9. Kiek krikščioniui dera bendrauti su atskirtu giminaičiu, gyvenančiu kitur?
9 Giminaičiai, gyvenantys atskirai. „Situacija yra kitokia, jeigu atskirtas arba atsiskyręs nuo susirinkimo giminaitis gyvena ne kartu su kitais šeimos nariais, — sakoma 1988 m. balandžio 15 d. Sargybos bokšto, anglų k., 28 puslapyje (1988 m. rugsėjo 15 d., rusų k., p. 21). — Galbūt su tokiu giminaičiu įmanoma neturėti beveik jokių kontaktų. Net jeigu dėl tam tikrų šeimos reikalų tektų su juo susitikti, bendravimas būtų minimalus“, laikantis Dievo įsakymo ‘nebendrauti su tuo’, kuris yra neatgailaujantis nusidėjėlis. (1 Kor 5:11) Ištikimi krikščionys turi vengti nebūtino bendravimo su tokiu giminaičiu, kiek tik įmanoma apribodami netgi verslo santykius. (Žiūrėk taip pat 1981 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokštą, anglų k., p. 29—30, arba 1982 m. kovo 1 d., rusų k., p. 21—22.)
10, 11. Į ką krikščionis turi atsižvelgti prieš leisdamas atskirtam giminaičiui grįžti namo?
10 Sargybos bokšte atkreipiamas dėmesys į dar vieną galimą situaciją: „Kaip, jeigu artimas giminaitis, pavyzdžiui, sūnus ar vienas iš tėvų, negyvenantis namuose, yra atskiriamas, o paskui nori grįžti namo? Šeima gali nuspręsti, atsižvelgdama į situaciją. Gal atskirtas tėvas ar mama serga arba nebepajėgia pasirūpinti savimi finansiškai ir fiziškai. Pagal Bibliją, krikščionių vaikų moralinė pareiga — padėti. (1 Tim 5:8)... Kaip jie apsispręs elgtis, lems įvairūs veiksniai: tėvo (ar motinos) tikri poreikiai, jo požiūris ir tai, kiek šeimos galvai rūpi dvasinė namiškių gerovė“ (1981 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokštas, anglų k., p. 28—29, arba 1982 m. kovo 1 d., rusų k., p. 20—21).
11 O dėl vaiko tame pačiame straipsnyje tęsiama: „Kartais krikščionys tėvai vėl kuriam laikui priimdavo pas save atskirtą vaiką, susirgusį fiziškai ar emociškai. Tačiau kiekvienu atveju tėvai turi įvertinti aplinkybes. Ar atskirtasis sūnus, iki šiol gyvenęs savarankiškai, dabar nebepajėgus tvarkytis pats? O gal jis nori grįžti namo tik tikėdamasis patogesnio gyvenimo? Kokia jo moralė ir požiūris? Gal jis įneš į namus ‘raugo’? (Gal 5:9)“
12. Kokia atskyrimo nauda?
12 Ištikimybės Jehovai vertė. Palaikyti Biblijos nurodymą atskirti neatgailaujančius nusidėjėlius ir šalintis jų yra naudinga. Taip susirinkimas išlieka tyras ir mes išsiskiriame kaip aukštų Biblijos moralės normų sergėtojai. (1 Pt 1:14-16) Tai apsaugo mus nuo gadinančios įtakos. (Gal 5:7-9) Be to, toks drausminimas nusidėjėliams duoda progos pasimokyti ir imti nešti „taikingų teisumo vaisių“. (Hbr 12:11)
13. Kokių pokyčių ėmėsi viena šeima ir koks buvo rezultatas?
13 Išklausę vieną kalbą rajono asamblėjoje, brolis ir jo sesuo suprato turintys pakeisti savo elgesį su motina, kuri jau šešetą metų buvo atskirta ir gyveno ne pas juos. Tuojau po asamblėjos tas brolis paskambino motinai ir patikinęs, jog abu su seserimi ją myli, paaiškino daugiau nebekalbėsiantys su ja, nebent būtų būtina susitikti dėl kokių nors svarbių šeimos reikalų. Tada motina ėmė lankyti sueigas ir netrukus buvo sugrąžinta. Be to, jos netikintis vyras pradėjo studijuoti Bibliją ir ilgainiui pasikrikštijo.
14. Kodėl turime ištikimai laikytis nurodymų dėl atskyrimo?
14 Ištikimai laikydamiesi Biblijos nurodymų dėl atskyrimo, parodome meilę Jehovai ir atsakome tam, kuris iš Jo šaiposi. (Pat 27:11) Taip galime tikėtis Jehovos palaimų. Karalius Dovydas rašė apie Jehovą: „Nuo jo įstatų nenuklydau. Su ištikimu tu elgiesi ištikimai.“ (2 Sam 22:23, 26)