Krikščioniška tarnyba — svarbiausias mūsų darbas

¹ Visi turime įvairių pareigų. Vienas iš Dievo reikalavimų — aprūpinti šeimą. (1 Tim 5:8) Tačiau tos pareigos neturi užgožti svarbesnio darbo — skelbti Karalystę ir ruošti mokinius. (Mt 24:14; 28:19, 20)

² Jėzus parodė sektiną pavyzdį ‘pirmiausia ieškodamas Dievo karalystės’. (Mt 6:33; 1 Pt 2:21) Jis tenkinosi būtiniausiais dalykais ir visiškai atsidėjęs vykdė savo Tėvo valią. (Lk 4:43; 9:58; Jn 4:34) Uoliai liudijo kiekviena proga. (Lk 23:43, NW; 1 Tim 6:13) Ragino mokinius taip pat stropiai dirbti pjūties darbą. (Mt 9:37, 38)

³ Sekime Jėzumi šiandien. Gyvendami paprastai ir sutelkdami dėmesį į krikščionišką tarnybą, sekame Jėzaus pavyzdžiu. Jeigu turime tai, kas būtina pragyvenimui, laikykimės Biblijos patarimo nesiekti įgyti vis daugiau turto. (Mt 6:19, 20; 1 Tim 6:8) Verčiau stenkimės daugiau prisidėti prie skelbimo darbo. Net ir sunkiomis aplinkybėmis uoliai darbuokimės sekdami Jėzaus pavyzdžiu ir neleiskime kasdieniams rūpesčiams užgožti svarbiausios užduoties — skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. (Lk 8:14; 9:59-62)

⁴ Net ir tiems krikščionims, kurie turi daug pareigų, svarbiausia yra skelbimo darbas. Brolis, turintis didelę šeimą, dirbantis atsakingą darbą ir tarnaujantis susirinkimo vyresniuoju, sako: „Tarnyba man — visų svarbiausia.“ Sesers, tarnaujančios pioniere, žodžiais, „šis darbas daug vertingesnis už sėkmingą pasaulietinę karjerą“.

⁵ Tad stenkimės bet kokiomis aplinkybėmis sekti Jėzaus pavyzdžiu. Kaip? Krikščioniškai tarnybai skirdami pirmąją vietą.