Rūpinkimės žmonėmis stengdamiesi būti pastabūs
1 Jehova Dievas ir Jėzus Kristus kaip niekas kitas žino žmonių reikmes ir suteikia pačią geriausią pagalbą (2 Met 16:9; Mk 6:34). Jeigu stengiamės įžvelgti, kuo žmonės domisi ar kas kelia jiems nerimą, tai tarnyboje atitinkamai prisitaikysime skelbdami gerąją naujieną.
2 Pastebėk ir smulkmenas. Jėzus buvo pastabus (Mk 12:41-43; Lk 19:1-6). Ir mes stenkimės būti tokie. Jeigu pastebime pašnekovo namuose religinius ženklus, šūkį ant jo automobilio ar žaislus kieme, tuo galime pasinaudoti liudydami gerąją naujieną.
3 Apie žmogaus jausmus daug pasako veido išraiška bei elgesys (Pat 15:13). Gal dėl artimojo netekties ar kitokių sunkių aplinkybių jam reikia paguodos. Pasidalydami tinkama Biblijos mintimi galime jį pradžiuginti (Pat 16:24). O gal žmogus skuba išeiti arba laiko ant rankų verkiantį vaiką? Tada tikriausiai geriau susitarti aplankyti jį kitu metu. Jeigu būsime supratingi ir atjautūs, žmogus gal bus labiau linkęs išklausyti mus kitą kartą (1 Pt 3:8).
4 Apsvarstyk, ką sakysi. Apaštalas Paulius vaikščiodamas po Atėnus pastebėjo aukurą su užrašu „Nežinomam dievui“. Tuo pasinaudodamas jis paskelbė gerąją naujieną: „Aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.“ Pauliaus taktiškumas paskatino kai kuriuos atkreipti dėmesį į Karalystės žinią, todėl nemažai jų įtikėjo (Apd 17:23, 34).
5 Būdami pastabūs galime įžvelgti, kuo žmogus domisi, ir apie tai kalbėti. Klausimais paskatink šeimininką išsikalbėti. Pagalvok, kokia Biblijos eilutė patrauktų jo dėmesį (Pat 20:5). Jeigu esame pastabūs ir nuoširdžiai domimės žmonėmis, gerąją naujieną skelbsime sumaniai.