Kai nerandame žmonių namie
1. Su kokia problema dažnai susiduriame skelbdami po namus?
1 Daug kur vis sunkiau rasti žmones namie. Šiais „sunkiais laikais“ nemažai kas priversti dirbti daug valandų, kad tik sudurtų galą su galu (2 Tim 3:1). Kitų nebūna namie dėl to, kad vaikšto po parduotuves ar pramogauja. Kaip tokiems žmonėms pranešti gerąją naujieną?
2. Kaip pasirūpinti, kad nerastieji namuose būtų aplankyti?
2 Išsamiai užsirašinėk. Pirmiausia užsirašyk, ko neradai namie. Tai ypač svarbu, jeigu teritorija apeinama dažnai. Kartais užrašus apie tuos, kurių neradome namie, geriau vesti atskirai, kad galėtume juos perduoti skelbėjui, kuris lankytų tą teritoriją kitu metu. Tuomet reikėtų užrašyti adresą ir teritorijos numerį, savo pavardę ir datą. Galima palikti vietos pastaboms, kai tu arba kitas skelbėjas ateisite vėl ieškoti nerastųjų. Jei tu turi teritorijos kortelę ir kitas skelbėjas padeda tau darbuotis toje teritorijoje, jis turėtų nepamiršti atiduoti tau užrašus, nebent pats sutinka ieškoti nerastųjų namie. Šiuo atveju jūs abu turite žinoti, kuriuos namus kiekvienas lankysite.
3. Kokių yra patarimų, kaip pasiekti nerastuosius namie?
3 Bandyk ateiti kitu metu. Galbūt žmonės, kurių neradai šiokiadienį, bus namie vakare ar savaitgalį. Ar galėtum pasistengti ateiti jiems palankesniu metu? (1 Kor 10:24) Jeigu ne, gali paprašyti kitą skelbėją tai padaryti. Jei ir tai neįmanoma, parašyk tokiems laiškus arba pamėgink susisiekti telefonu. Skelbėjai, dėl sveikatos nepajėgiantys skelbti po namus, ko gero, mielai tau padėtų.
4. Kas rodo, jog svarbu vis lankytis ten, kur nieko neradome namie?
4 Vienas atsitikimas rodo, kaip svarbu stengtis susisiekti su tais, kurių neradome namie. Skelbėjai trejus metus vis lankė vieną namą, kol pagaliau rado šeimininkę. Pasirodo, ji jau seniai laukė, kad kas iš liudytojų ateitų tęsti Biblijos studijų, kurios buvo nutrūkusios jai persikėlus į tą vietovę.
5. Kada galime sakyti, kad teritorija laikoma apeita?
5 Paskelbk visoje teritorijoje. Kada galima sakyti, kad teritorija apeita? Paprastai tada, kai buvo kiek įmanoma stengtasi rasti bent ką nors kiekvienuose namuose ar bute. Ypač teritorijose, kur skelbiama retai, nieko neradus namie galima pašto dėžutėje palikti lankstinuką ar kokį senesnį žurnalą. Visoje teritorijoje reikėtų paskelbti per keturis mėnesius. Paskui kortelė nedelsiant grąžinama teritorijomis besirūpinančiam broliui.
6. Kodėl turime stengtis kiekvienam savo teritorijos žmogui paskelbti gerąją naujieną?
6 Norime, kad kuo daugiau žmonių išmoktų šauktis Jehovos vardo ir būtų išgelbėti (Rom 10:13, 14). Tarp jų — ir tie, kuriuos sunku rasti skelbiant po namus. Tad, kaip apaštalas Paulius, stenkimės nuodugniai „paliudyti Dievo malonės Evangeliją“ (Apd 20:24).