Mums džiugu atiduoti visas jėgas Jehovos tarnybai!
1 Kad įvykdytų tarnystę, apaštalas Paulius buvo pasirengęs su džiaugsmu net ‘save patį pridėti’ (2 Kor 12:15). Ir šiandien daugybė krikščionių rodo panašią dvasią tarnaudami pionieriais. Kiti, turintys daug šeimos pareigų, kad ir būdami labai užimti, kas savaitę eina skelbti gerosios naujienos. Kai kurie, nors ir silpnos sveikatos, darbuojasi dėl Karalystės kiek leidžia jėgos. Kaip padrąsina tai, kad Jehovos tarnai, nepaisydami amžiaus bei aplinkybių, visas jėgas atiduoda Jo darbui!
2 Meilė artimui. Tarnaudami Jehovai visomis išgalėmis, rodydami meilę jam bei artimui, turėsime švarią sąžinę. Kadangi Paulius skelbė gerąją naujieną negailėdamas gyvybės, jis galėjo su džiaugsmu pasakyti: „Aš šiandien iškilmingai pareiškiu, jog nebūsiu kaltas, jei kas pražus!“ (Apd 20:24, 26; 1 Tes 2:8). Dirbdami kiek tik leidžia aplinkybės Dievo pavestą darbą, išvengiame kraujo kaltės (Ez 3:18-21).
3 Visomis jėgomis padėdami kitiems, patys esame laimingi (Apd 20:35). Vienas brolis pasakė: „Kai vakare grįžtu namo po skelbimo tarnybos, tiesa, jaučiu nuovargį. Bet esu laimingas ir dėkoju Jehovai už suteiktą džiaugsmą, kurio niekas negali atimti.“
4 Meilė Dievui. Svarbiausia, dėl ko tarnaujame Jehovai kiek leidžia jėgos, yra tai, kad šitaip džiuginame mūsų dangiškąjį Tėvą. Meilė Dievui skatina mus laikytis jo įsakymų, kurių vienas — skelbti gerąją naujieną bei ruošti mokinius (1 Jn 5:3). Net jeigu žmonės abejingi ar priešiški, nepaliaujame džiugiai darbuotis dėl Jehovos.
5 Dabar ne laikas darytis vangiems. Gyvename simbolinės pjūties metu (Mt 9:37). Ūkininkas per pjūtį paprastai pluša neskaičiuodamas valandų, nes reikia surinkti derlių, kol grūdai nepradėję gesti. Dvasinės pjūties laikas irgi ribotas. Turėdami tai omenyje, ir toliau stenkimės tarnauti Jehovai visomis išgalėmis (Lk 13:24; 1 Kor 7:29-31).