Klausimų dėžutė

◼ Ar tinkama prie leidinių, kuriuos platiname, pridėti savo elektroninio pašto adresą?

Kai kurie skelbėjai ant žurnalų arba lankstinukų, kuriuos platina žmonėms, uždeda spaudą arba priklijuoja lipduką su savo elektroninio pašto adresu. Asmenys, priimantys mūsų leidinius, paskui gali susisiekti su tuo skelbėju ir paprašyti daugiau informacijos. Tokios pastangos padėti susidomėjusiems žmonėms geranoriškos. Tačiau žurnalų ir lankstinukų paskutiniame puslapyje jau yra nurodytas oficialus mūsų organizacijos tinklalapis. Dėl to geriausia ant platinamos literatūros savo elektroninio pašto adreso nenurodyti.

Ar užrašyti žmonėms savo kontaktinę informaciją ant atskiro popieriaus lapo, ypač lankantis pakartotinai, sprendžia pats skelbėjas. Turime stengtis aplankyti tuos, kurie susidomi, užuot tik parašę, kaip su mumis susisiekti, jeigu pageidautų daugiau informacijos. Nuoširdų dėmesį žmogui greičiau parodysime kalbėdamiesi su juo tiesiogiai.

◼ Kadangi krikščionys nelošia iš pinigų, ar jie gali įsigyti bilietus arba dalyvauti kokioje nors loterijoje?

Šis klausimas retkarčiais iškyla, todėl apie tai jau kalbėta mūsų leidiniuose.a

Straipsnyje, išspausdintame 1973 metais, buvo rašoma, kad krikščionys pagrįstai vengia dalyvauti bet kokiose lažybose ar loterijose, kur reikia ką nors pirkti (pavyzdžiui, bilietus) arba mokėti pinigus, kad būtų galima laimėti kokį nors prizą. Trumpai tariant, mes vengiame azartinių žaidimų, kurie kursto godumą (1 Kor 5:11; 6:10; Ef 4:19; 5:3, 5).

Tačiau kokia nors parduotuvė ar verslo įmonė gali pasinaudoti loterija, kad taip išsireklamuotų. Tuomet iš asmens tereikalaujama nurodyti savo vardą ir pavardę arba išsiųsti užpildytą blanką ar bilietą nieko neperkant. Loterija yra reklamos dalis; ji rengiama tam, kad nešališkai būtų nustatyta, kam atiteks prizas. Kai kurie krikščionys galbūt mano, kad gali priimti laimėtą prizą, jeigu jis nesusijęs su azartiniu žaidimu, lygiai kaip ir gali priimti nemokamus prekių pavyzdžius ar kitas dovanas, kurias verslo įmonė arba parduotuvė naudoja savireklamai.

Tačiau kai kurie krikščionys to vengs, nenorėdami papiktinti ar suklaidinti kitų, ir stengsis saugotis bet kokių pagundų kliautis vadinamąja Laime. Kaip rodo Izaijo 65:11, Dievo tarnai neturi nieko bendra su „Laimės dievu“ ar „Lemties deive“. Jie gali manyti, kad netinkama dalyvauti kokiame nors viešame pasirodyme, ko galbūt reikalaujama iš laimėtojų. Taip manantys, žinoma, neturi kritikuoti tų krikščionių, kurių sąžinė leidžia dalyvauti tokio pobūdžio loterijoje. (Palygink Romiečiams 14:1-4.)

[Išnaša]