Mes turime ką duoti Jehovai
1 Ar žinojote, kad žmonės turi ką duoti Dievui? Abelis aukojo Jehovai geriausius gyvulius iš savo kaimenės, panašiai aukojo Nojus ir Jobas (Pr 4:4; 8:20; Job 1:5). Kūrėjo tokios aukos, aišku, nepraturtino, nes viskas jau ir taip jam priklauso. Bet jos liudijo, kad tie ištikimi vyrai labai myli Dievą. Šiandien mes galime duoti Jehovai „šlovinimo auką“, skirdami jam savo laiką, jėgas ir išteklius (Hbr 13:15).
2 Laikas. Kaip girtina, jeigu ‘išperkame’ (Jr, išn.) laiko iš mažiau svarbių užsiėmimų ir daugiau jo skiriame lauko tarnybai! (Ef 5:15, 16) Galbūt mums įmanoma pakoreguoti savo veiklos tvarkaraštį, kad vieną ar keletą mėnesių per metus galėtume tarnauti pagalbiniais pionieriais. O gal galime skelbti ilgiau nei esame įpratę. Pailginus tarnybą po 30 minučių kas savaitę, per mėnesį prisidėtų mažiausiai dvi valandos!
3 Jėgos. Kad tarnyboje nepristigtume jėgų, venkime tokių pramogų ir nesiimkime tokio pasaulietinio darbo, po kurių jaučiamės tiek pavargę, jog nebepajėgiame atiduoti Jehovai, kas geriausia. Be to, neturime leistis užvaldomi materialinių rūpesčių, nes jie gali ‘apsunkinti’ širdį ir atimti jėgas, kurias galėtume skirti Dievo tarnybai (Pat 12:25). Net jeigu ir yra svari priežastis dėl ko nors nerimauti, verčiau meskime savo naštą Jehovai (Ps 55:23 [55:22, Brb]; Fil 4:6, 7).
4 Ištekliai. Skelbimo darbą galime paremti ir materialiai. Paulius ragino bendratikius vis atidėti truputį lėšų, kad turėtų iš ko padėti stokojantiems (1 Kor 16:1, 2). Panašiai ir mes galime atidėti dalį pinigų paaukoti bendruomenės poreikiams bei pasauliniam darbui. Jehova vertina, ką duodame iš širdies, net jeigu auka ir nedidelė (Lk 21:1-4).
5 Jehova mums davė labai daug (Jok 1:17). Dėkingumą už tai parodome noriai skirdami savo laiką, jėgas bei išteklius jo tarnybai. Taip džiuginame Jehovą, nes jis „myli linksmą davėją“ (2 Kor 9:7).