‘Eikite jo pėdomis’
1. Kaip galime tapti gerais Dievo tarnais?
1 Jėzus nesimokė rabinų mokyklose, tačiau buvo geriausias visų laikų Dievo tarnas. Džiugu, kad pasakojimai apie Jėzaus tarnystę išsaugoti Šventajame Rašte mūsų labui. Kad būtume geri Dievo tarnai, turime ‘eiti jo pėdomis’ (1 Pt 2:21).
2. Kas padės mums ugdytis tokią kaip Kristaus meilę žmonėms?
2 Rodyk meilę žmonėms. Jėzus su meile rūpinosi žmonėmis ir tai jam buvo paskata tarnauti jų labui (Mk 6:30-34). Daugybė žmonių mūsų skelbimo teritorijoje iki šiol „tebesikankina“, jiems labai reikia išgirsti tiesą (Rom 8:22). Apmąstydami, kokia baisi jų padėtis ir kaip Jehova rodo jiems nuoširdų dėmesį, būsime paskatinti ištvermingai skelbti gerąją naujieną (2 Pt 3:9). Be to, žmonės mieliau atsilieps į mūsų skelbiamą žinią, jeigu matys, kad iš širdies jais rūpinamės.
3. Kokiomis progomis Jėzus skelbdavo kitiems?
3 Kalbėk kiekviena proga. Jėzus išnaudodavo kiekvieną progą skelbti kitiems gerąją naujieną (Mt 4:23; 9:9; Jn 4:7-10). Mes irgi turime būti pasirengę kalbėti apie tiesą, net užsiimdami įprasta kasdienine veikla. Kai kas nešiojasi su savimi Bibliją ir leidinių, kad galėtų paliudyti darbe, mokykloje, keliaudami, eidami apsipirkti ir panašiai.
4. Kaip galime skelbdami sutelkti dėmesį į Karalystę?
4 Sutelk dėmesį į Karalystę. Jėzaus skelbimo tema buvo geroji naujiena apie Dievo Karalystę (Lk 4:43). Nors pradėdami pokalbį galbūt iš karto neminime Karalystės, tačiau galvojame apie tai, kaip padėti žmogui suvokti, kad mums visiems jos reikia. Net jeigu ir užsimename apie blogą pasaulio padėtį, liudijančią, kad gyvename paskutinėmis dienomis, visų pirma ‘nešame geras žinias’ (Rom 10:15, Brb).
5. Kuo svarbi Biblija, kad mokytume žmones veiksmingai?
5 Pasitelk Dievo Žodį. Atlikdamas savo tarnystę, Jėzus nuolatos remdavosi Raštais. Jis nieko nemokė iš savęs (Jn 7:16, 18). Jėzus stiprinosi Dievo Žodžiu ir pritaikė jį sau, kai buvo puolamas Šėtono (Mt 4:1-4). Kad mokytume žmones veiksmingai, turime kasdien skaityti Bibliją ir ja vadovautis (Rom 2:21). Atsakydami į klausimus skelbimo tarnyboje, parodykime, kad mūsų žodžiai remiasi Biblija, ir, kai įmanoma, skaitykime tiesiai iš jos. Tegu žmogus mato, kad reiškiame ne savo nuomonę, o Dievo mintis.
6. Kaip Jėzus pasiekdavo savo klausytojų širdis?
6 Mokydamas pasiek širdį. „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ (Jn 7:46). Šitaip apie Jėzų atsiliepė sargybiniai, aukštųjų kunigų bei fariziejų klausiami, kodėl jo nesuėmė. Užuot tik dėstęs faktus, Jėzus mokė taip, kad pasiekdavo klausytojų širdis (Lk 24:32). Tikroviškais pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo jis savo žodžiams tarsi įkvėpdavo gyvybės (Mt 13:34). Klausytojų neapsunkindavo gausybe informacijos (Jn 16:12). Kreipė dėmesį į Jehovą, o ne į save. Mes, kaip ir Jėzus, galime tapti gerais mokytojais, ‘nuolat žiūrėdami, kaip mokome’ (1 Tim 4:16, NW).
7. Kodėl Jėzus ištvermingai atliko savo tarnystę?
7 Ištverk, nepaisydamas apatijos ir priešiškumo. Nors Jėzus darė galingus darbus, daug kas jo nesiklausė (Lk 10:13). Netgi šeimyniškiai sakė, jog jis „netekęs nuovokos“ (Mk 3:21). Vis dėlto Jėzus ištvėrė. Jis išsaugojo teigiamą nuostatą, nes buvo visiškai tikras, kad jo pusėje tiesa, kuri gali padaryti žmones laisvus (Jn 8:32). Jehovos padedami mes irgi esame pasiryžę nenuleisti rankų (2 Kor 4:1).
8, 9. Kaip Jėzaus pavyzdžiu galime aukotis dėl gerosios naujienos?
8 Aukokis, kad galėtum darbuotis visomis jėgomis. Dėl tarnystės Jėzus atsisakė materialinių patogumų (Mt 8:20). Jis nenuilsdamas skelbė gerąją naujieną, kartais net iki vėlumos (Mk 6:35, 36). Žinojo, kad baigti tą darbą laiko turi nedaug. Likęs „laikas trumpas“, tad mes irgi turime savo laiką, jėgas ir išteklius skirti tam darbui, kurį darė Jėzus (1 Kor 7:29-31).
9 Pirmojo amžiaus krikščionys buvo geri Dievo tarnai, nes mokėsi iš Jėzaus (Apd 4:13). Ir mes galime iki galo atlikti savo tarnystę, jeigu sekame geriausiu visų laikų Dievo tarnu (2 Tim 4:5).