Klausimų dėžutė

◼ Ar Jehovos liudytojui tiktų gydytis ligoninėje arba gyventi slaugos namuose, kurie priklauso tam tikrai religinei organizacijai?

Įvairios religinės organizacijos turi ligonines arba slaugos namus, kuriuose teikiama medicininė pagalba ar ilgalaikė priežiūra. Paprastai tokių įstaigų uždavinys nėra tiesiogiai remti didžiosios Babelės tikslus (Apr 18:2, 4). Tam tikra religinė organizacija galėjo įkurti tokio pobūdžio įstaigą kaip pajamų šaltinį. Šiandien kai kurias ligonines su religija besieja tik pavadinimas, o kitose iki šiol nemažą dalį pareigų atlieka dvasininkai.

Jeigu Jehovos liudytojui reikia gydymo arba slaugos, jis turi pats nuspręsti, ar naudosis paslaugomis tokios įstaigos, kuri gali būti susijusi su kokia nors religine organizacija. Vieno sąžinė galbūt leis tai daryti, kito — galbūt ne (1 Tim 1:5). Apsisprendimui gali turėti įtakos tam tikros aplinkybės, ir jas čia aptarsime.

Pavyzdžiui, religinį pavadinimą turinti ligoninė arba slaugos namai gali būti vienintelė tokia įstaiga tame rajone. O jeigu kaimynystėje yra kita medicinos įstaiga, gal toje, kuri susijusi su religija, užtikrinamas geresnis gydymas. Tokia ligoninė gali būti vienintelė, turinti specialią įrangą, reikalingą tam tikrai procedūrai atlikti, arba tik joje praktikuoja tavo gydytojas ar chirurgas. Be to, galbūt religinio pobūdžio ligoninė atsižvelgs į tavo krikščionišką nuostatą dėl kraujo perpylimo, o kitos privačios ar valstybinės ligoninės — ne. Tai keletas veiksnių, kuriuos tau gali tekti apsvarstyti nusprendžiant, į kokią medicinos įstaigą kreiptis.

Jeigu nutari gultis į ligoninę ar slaugos namus, susijusius su tam tikra religija, galėtum samprotauti taip, kad tu tik pasinaudosi jų paslaugomis ir už jas susimokėsi. Galbūt žiūrėsi į tai taip, kad ta religinė organizacija užsiima tam tikru verslu ir mokėti už tokios verslo įmonės paslaugas nereiškia remti klaidingą religiją savanoriška auka. Tu tik atsilygini už prekę, arba paslaugą.

Žinoma, tu, kaip krikščionis, tokiomis aplinkybėmis turi saugotis, kad niekaip neprisidėtum prie klaidingo garbinimo. Be to, aišku, nesikreipsi į tokios įstaigos darbuotojus ar lankytojus religiniais titulais „tėve“ arba „sese“ (Mt 23:9). Savo veiksmais turėsi parodyti, jog tau tai — tik dalykinis susitarimas, tai yra gydymas bei paslaugos, ir nieko daugiau.

Kai atsiguli į ligoninę, galėtum pasakyti esąs Jehovos liudytojas, dėl to norėtum, kad tave lankytų bendruomenės vyresnieji. Tai bus garantija, jog ten būdamas gausi dvasinę pagalbą (1 Tes 5:14).

Tikintys šeimyniškiai, vyresnieji ir kiti bendruomenės nariai turi atsakingai rūpintis slaugos namuose gyvenančių senyvų brolių ir sesių dvasinėmis reikmėmis, ypač tada, kai tiems namams vadovauja religinė organizacija. Tokia pareigingai teikiama pagalba sustiprins pagyvenusiuosius ir apsaugos juos, kad netyčia nebūtų įtraukti į religines apeigas, šventes ar kitus renginius, įprastus tokiose įstaigose.

Turint tai omenyje, kiekvienam reikėtų apgalvoti visas aplinkybes ir pačiam nuspręsti, kokią ligoninę ar slaugos namus pasirinkti (Gal 6:5).