‘Dalykimės savo gyvybe’ su studijuotojais
1. Ko reikia, kad padėtume studijuotojams daryti pažangą?
1 Kad padėtume studijuotojams pasiaukoti Dievui, nepakanka tik vesti jiems reguliarias Biblijos studijas. Apaštalas Paulius ryšį su tais, kuriuos mokė, prilygino ryšiui tarp motinos ir jos globojamų kūdikių. Mes irgi norime dalytis „savo gyvybe“ su studijuotojais, kad jie mūsų padedami stiprėtų dvasiškai (1 Tes 2:7-9).
2. Kodėl turime domėtis studijuotojais, ir kaip tai galime daryti?
2 Domėkimės jais. Kai studijuotojas pritaiko gyvenime, ką sužinojo, sąžinė skatins jį vengti artimos draugystės su tais, kurie nesilaiko Biblijos principų (1 Pt 4:4). Gali būti taip, kad šeima jo išsižadės (Mt 10:34-36). Parodydami, jog jis mums iš tiesų rūpi, galime užpildyti tą emocinę tuštumą. Vienas patyręs misionierius pataria: „Neskubėkite išeiti baigę studijas. Jei tinkama, valandėlę pasilikite ir pasikalbėkite.“ Būk pasirengęs pasiūlyti studijuotojui praktinę pagalbą. Pavyzdžiui, jeigu jis serga, gal galėtum jam paskambinti arba užeiti? Arba, jeigu tinkama, galbūt gali sėdėti su juo per sueigas ir pažiūrėti jo vaikus?
3. Kaip galime padėti studijuotojui rasti bendruomenėje atgaivą?
3 Bendruomenės pagalba. Jei skelbimo tarnyboje darbuojiesi netoli studijuotojo namų, vertėtų trumpai jį aplankyti ir supažindinti su savo tarnybos bendradarbiu. Kai tinkama, į studijas veskis įvairius skelbėjus, įskaitant vyresniuosius. Taip pat, kai studijos jau pradėtos, skatink studijuotoją lankyti sueigas Karalystės salėje. Taip jis turės progą ugdančiai bendrauti su kitais Dievo tautos nariais, kurie gali tapti jo dvasine šeima (Mk 10:29, 30; Hbr 10:24, 25).
4. Kaip už uolumą mums gali būti atlyginta?
4 Tėvams, nenuilstamai besirūpinantiems savo vaikų dvasine gerove, nėra didesnio džiaugsmo, kaip matyti, jog jie stoja Jehovos pusėn ir gyvena tiesoje (3 Jn 4). Mes irgi galime patirti tokį džiaugsmą, jeigu esame pasirengę dalytis savo gyvybe su studijuotojais.