Klausimų dėžutė
◼ Ar dera įrašyti viešai sakomas maldas?
Kai kurie krikščionys nusprendžia to nedaryti. Tačiau Biblija nedraudžia užrašyti maldų raštu ar kitais būdais (2 Met 33:18).
Asmuo gali įrašyti sueigų programą, jei nori išklausyti ją dar kartą ar duoti tiems, kurie sueigoje nedalyvauja. Kai kurie krikščionys pradeda įrašinėti po įžanginės maldos ir sustabdo įrašą prieš baigiamąją maldą, laikydami ją ne oficialaus mokymo dalimi, o asmenišku bendravimu su Dievu. Be to, jei programa įrašyta kartu su malda, vėliau klausydamas įrašo asmuo nesakys „amen“, nes įrašas nėra koks maldų malūnėlis, kuris kaskart paleistas „siunčia maldą į dangų“.
Verta dėmesio, jog Biblijoje užrašyta daug maldų (Pr 24:10-14; Mt 26:36-39; Jn 11:41, 42; 17:1-26; Apd 4:23-30). Skaitydami jas neprivalome pritarti „amen“ (Rom 8:26, 27).
Šios maldos įtrauktos į Bibliją todėl, kad to norėjo Dievas (2 Tim 3:16). Gali būti, jog Biblijoje užrašytos maldos žmogų veikia kitaip, nei įrašytos elektroninėje laikmenoje. Taigi krikščionis pats nusprendžia, ar įrašyti maldą ar ne, nebent būtų paprašytas to nedaryti. Biblija tam neprieštarauja.
◼ Ar reikia sakyti maldą vedant Biblijos studijas prie durų?
Pradėti ir baigti studijas malda naudinga daugeliu atžvilgių. Melsdamiesi prašome Jehovą suteikti šventosios dvasios mums kalbantis su pašnekovu (Lk 11:13). Malda, be to, byloja studijuotojui, kokios svarbios Biblijos studijos, ir moko jį, kaip melstis (Lk 6:40). Dėl to būtų gerai maldą pradėti sakyti kuo greičiau. Tačiau nuspręsdamas, ar vedant studijas prie durų sakyti maldą, vadovas turi parodyti įžvalgą, nes aplinkybės skiriasi.
Viena, svarbu atsižvelgti į tai, kokioje aplinkoje vyksta studijos. Jeigu esama bent šiek tiek privatumo, galima prieš studijas ir po jų pasakyti trumpą maldą nepatraukiant per daug aplinkinių dėmesio. Tačiau jeigu tai labai kristų kitiems į akis arba studijuotoją verstų jaustis nesmagiai, geriau palaukti, kol studijas bus galima vesti privatesnėje aplinkoje. Kad ir kur studijos vyktų, apsispręsdami, kada pradėti sakyti maldą, turime parodyti sveiką nuovoką. (Žiūrėk 2005 m. kovo mėn. Mūsų Karalystės tarnybą, p. 4.)