Klausimų dėžutė

◼ Kokių Biblijos principų reikia laikytis dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais per sueigas ir lauko tarnyboje?

„Viskam yra metas“ (Mok 3:1). Mobilusis telefonas — paranki priemonė pasiųsti žinutę arba kalbėtis su kitais bet kuriuo metu. Tačiau būna atvejų, kai nenorime, kad telefonas blaškytų mūsų dėmesį. Pavyzdžiui, į sueigas mes renkamės garbinti Jehovos, gauti dvasinių pamokymų, pasidrąsinti bendru tikėjimu (Įst 31:12; Ps 22:23 [22:22, Brb]; Rom 1:11, 12). Gal prieš sueigą galėtume savo telefoną išjungti ir vėl įjungti jai pasibaigus? O jeigu kokiu skubiu reikalu laukiame skambučio, nustatykime telefoną tokiu režimu, kad netrukdytų kitiems.

‘Visa darykite dėl gerosios naujienos’ (1 Kor 9:23). Mobilusis telefonas tarnyboje neretai praverčia. Pavyzdžiui, vadovaujantis brolis, jei reikia, juo gali susisiekti su tais, kurie darbuojasi kitose teritorijos vietose. Skelbėjai, prieš aplankydami susidomėjusį žmogų ar Biblijos studijuotoją, kartais mobiliuoju susisiekia su juo iš anksto, ypač jeigu tas asmuo gyvena tolokai. Kai skelbdami gerąją naujieną kalbame su pašnekovu, telefoną nustatykime tokiu režimu, kad koks netikėtas skambutis pokalbio nepertrauktų (2 Kor 6:3). Kol esame tarnyboje, užuot skambinus arba rašinėjus žinutes draugams, ar nebūtų geriau susitelkti į skelbimo darbą ir skirti dėmesio bendratikiams, su kuriais darbuojamės?

Atsižvelkime į kitus (1 Kor 10:24; Fil 2:4). Į lauko tarnybos sueigas neturime žiūrėti atsainiai, manydami, jog galime vėluoti ir pakaks tik paskambinti ar parašyti žinutę kuriam nors iš bendratikių, kad sužinotume, kur grupė darbuojasi, pavyzdžiui, jeigu visa grupė skelbia konkrečioje teritorijoje. Jei ateiname vėlai, grupę gali tekti perorganizuoti. Aišku, dėl aplinkybių kartais pavėluojame. Tačiau įprasdami atvykti laiku parodome pagarbą Jehovos tvarkai, broliui, vedančiam sueigą, ir savo bendratikiams.