Ugdykis įprotį būti punktualus
1. Kokį pavyzdį dėl punktualumo duoda Jehova?
1 Jehova niekada nevėluoja. Štai savo tarnams jis suteikia „pagalbą reikiamu metu“ (Hbr 4:16). Taip pat duoda „maisto reikiamu metu“ (Mt 24:45). Todėl galime būti tikri, kad ir artėjanti jo rūstybės diena „nesuvėluos“ (Hab 2:3). Kaip gerai, kad Jehova yra punktualus! (Ps 70:7 [70:5, Brb]) Mums, netobuliems žmonėms, viską atlikti laiku nėra lengva. Vis dėlto turime ugdytis įprotį būti punktualūs. Kodėl?
2. Kodėl būdami punktualūs teikiame šlovę Jehovai?
2 Šiomis paskutinėmis dienomis punktualumas pasidarė veikiau išimtimi, o ne taisykle, nes žmonės yra savimylos, nesusivaldantys (2 Tim 3:1-3). Todėl kai Jehovos tarnai yra punktualūs — laiku atvyksta į darbą, susitikimus, teokratines sueigas, aplinkiniai tai pastebi. Taip savo elgesiu teikiame šlovę Jehovai (1 Pt 2:12). Bet gal darbą paprastai pradedame laiku, tačiau dažnai vėluojame į teokratinius renginius? Atvykdami į sueigas dar prieš įžanginę giesmę ir maldą parodome, jog trokštame sekti mūsų dangiškojo Tėvo pavyzdžiu (1 Kor 14:33, 40).
3. Kodėl galima teigti, kad punktualumas liudija apie pagarbą kitiems?
3 Punktualumas taip pat liudija apie pagarbą kitiems (Fil 2:3, 4). Pavyzdžiui, kai laiku atvykstame į sueigas, įskaitant lauko tarnybos sueigas, bendratikiai nėra be reikalo trikdomi. O jeigu nuolat vėluojame, kitiems susidaro įspūdis, kad savo laiką branginame labiau negu jų. Mūsų punktualumas byloja, kad esame stropūs, patikimi. Šias savybes žmonės labai vertina.
4. Ką galėtume daryti, jeigu dažnai vėluojame?
4 Jeigu dažnai vėluoji, pagalvok kodėl. Stenkis susiplanuoti savo veiklą taip, kad užduotis spėtum atlikti laiku (Mok 3:1; Fil 1:10). Prašyk Jehovą pagalbos (1 Jn 5:14). Būdami punktualūs parodome, jog laikomės dviejų didžiausių įsakymų: mylėti Dievą ir mylėti savo artimą (Mt 22:37-39).