Tobulink tarnybos įgūdžius. Stenkis užmegzti pokalbį, kad paliudytum neoficialiai

Kodėl tai svarbu. Skelbdami gerąją naujieną po namus, daugelio žmonių nerandame. Tačiau su jais susitinkame važiuodami viešuoju transportu, laukdami prie gydytojo kabineto, per pertrauką darbe ar mokykloje ir panašiai. Jehovos valia yra, kad kiekvienas turėtų galimybę išgirsti žinią apie Karalystę (1 Tim 2:3, 4). Norėdami žmogui paliudyti, neretai turime imtis iniciatyvos užmegzti pokalbį.

Kaip tai daryti.

Būk pastabus. Ar žmogus atrodo draugiškas ir linkęs kalbėtis? Ar šiomis aplinkybėmis pokalbis būtų malonus? Kai kurie skelbėjai iš pradžių pažiūri žmogui į akis ir nusišypso. Jeigu asmuo atsako šypsena, jie bando pradėti pokalbį.
Jei tau kalbėti nedrąsu, trumpai tylomis pasimelsk (Neh 2:4; Apd 4:29).
Pradėk paprastai, galbūt nuo pasisveikinimo. Jėzus sutikęs samarietę prie šulinio nepradėjo iškart kalbėti apie Karalystę (Jn 4:7). Kartais pokalbį pavyksta pradėti pagyrimo žodžiais, pavyzdžiui: „Jūsų vaikai labai gražiai elgiasi.“ Kitas būdas — užduoti klausimą: „Ar vakar girdėjote per žinias pranešimą...?“
Kai jau kalbatės, stenkis įžvelgti, kokiu momentu galėtum paskelbti žmogui gerąją naujieną, tačiau neskubėk. Tegu pokalbis rutuliojasi natūraliai. Galėtum pasakyti kokią mintį, kuri sužadintų asmens smalsumą ir paskatintų klausti. Pavyzdžiui, jei kalbatės apie šeimą, galėtum sakyti: „Aš radau tikrai gerų patarimų, kaip auklėti vaikus.“ Jeigu aptariate kokį žinių pranešimą, galėtum sakyti: „Neseniai perskaičiau vieną gerą naujieną.“ Nenusimink, jeigu pokalbis baigiasi tau dar nespėjus paliudyti.
Visuomet nešiokis lankstinukų ir kitų leidinių, kad galėtum įteikti tiems, kas susidomi.

Pasiūlymas.

Visą mėnesį kas savaitę bandyk pradėti bent vieną pokalbį, turėdamas tikslą paliudyti neoficialiai.