Jehovos meilė saugo mus nuo baimės

1. Kokie dalykai kelia baimę?

BAIMĖS jausmas pažįstamas visiems. Štai kelios tikros situacijos. Nestoras ir Marija norėjo persikelti į vietovę, kur trūksta skelbėjų.b Tačiau ten jiems būtų reikėję gyventi kukliau. Sutuoktiniai baiminosi, kad turėdami mažiau pinigų nebebus laimingi. Binjamas gyvena šalyje, kurioje mūsų veikla uždrausta. Jis nusprendė tapti Jehovos liudytoju, bet labai bijojo persekiojimų. Dar baisiau jam darėsi pagalvojus, kaip į jo sprendimą tapti krikščioniu reaguos šeima. Valerijai diagnozavo labai agresyvią vėžio formą. Buvo nelengva rasti chirurgą, sutinkantį gydyti be kraujo perpylimo. Suprantama, sesė baiminosi, kad gali mirti.

2. Kodėl pavojinga pasiduoti baimei?

² Ar tu irgi ko nors bijai? Daugelis atsakytų, kad taip. Jeigu tų baimių nesuvaldysime, galime pridaryti didelių klaidų ir susigadinti santykius su Jehova. Šėtonas kaip tik to ir norėtų – įbauginti mus, kad sulaužytume Dievo įstatymus ir nustotume skelbti gerąją naujieną (Apr 12:17). Jis yra piktas, negailestingas, stiprus priešas. Tačiau kovoje su juo turime labai galingą ginklą. Kokį?

3. Kas mums padės įveikti baimę?

³ Jeigu aiškiai suprantame, kad Jehova mus myli ir visada palaiko, Šėtonas yra bejėgis (Ps 118:6). Tuo įsitikino 118 psalmės rašytojas. Jis turėjo daug priešininkų, netgi labai galingų (9, 10 eilutės). Kartais patirdavo didžiulį spaudimą (13 eilutė). Be to, susilaukė griežto drausminimo nuo Jehovos (18 eilutė). Tačiau jis nė kiek nenusiminė. Priešingai, suprato, kad dangiškasis Tėvas jį labai myli, ir užtikrintai pareiškė: „Jehova su manimi, aš nebijosiu.“ Jis buvo įsitikinęs: kad ir kas nutiktų, Jehova visada padės (Ps 118:29).

4. Ko nebijosime, jei kliausimės Dievo meile?

⁴ Jeigu būsi tvirtai įsitikinęs, kad Jehova tave myli, neužvaldys baimė, kai kyla 1) pragyvenimo sunkumų, 2) priešiškumas, 3) mirties grėsmė. Pirmoje pastraipoje paminėti broliai ir sesės kliovėsi Dievo meile ir tai padėjo jiems išsklaidyti visus būgštavimus.

PRAGYVENIMO SUNKUMAI

5. Kas kelia nerimą šeimų galvoms? (Žr. viršelio iliustraciją.)

⁵ Tu, be abejo, stengiesi deramai aprūpinti savo šeimą. Tai krikščionio pareiga (1 Tim 5:8). Tačiau gal pandemijos laikotarpiu buvo iškilusi grėsmė prarasti darbą? Tikriausiai darėsi neramu, ar turėsi iš ko maitinti vaikus arba sumokėti už būstą. Juolab, kad susirasti naują darbą šiais laikais – ne taip jau paprasta. O gal, kaip ir Nestoras su Marija, nesiryžai trokštamoms permainoms, baimindamasis, kad gyventi iš kuklesnių pajamų nemokėsi? Šėtonui paranku, jei esi sutrikęs ir nežinai, ką daryti. Jis gali greitai tuo pasinaudoti.

6. Ką Šėtonas nori mums įteigti?

⁶ Piktasis nori įteigti, kad tavo reikalai Jehovai nerūpi ir iš bėdų turi kapanotis pats vienas. Jei padarysi tokią išvadą, tikriausiai nebematysi kitos išeities kaip turimą darbą išsaugoti bet kokia kaina – net jei dėl to tektų pažeisti Biblijos principus.

7. Kuo Jėzus mus patikino?

⁷ „Jūsų Tėvas dar jums nepaprašius žino, ko jums reikia“, – savo sekėjus patikino Jėzus (Mt 6:8). Jis žinojo, ką sako, nes pažįsta Jehovą geriau nei bet kas kitas. Jėzus puikiai supranta, kad Dievas savo tarno niekada neapleis. Pagalvok: mes visi priklausome prie Jehovos šeimynos, o jis yra tos šeimynos Galva. Argi jis laužytų savo paties principą, užrašytą 1 Timotiejui 5:8?

8. a) Kas, remiantis Mato 6:31–33, mums padės įveikti nerimą dėl pragyvenimo? b) Kaip galime sekti iliustracijoje pavaizduotos sutuoktinių poros pavyzdžiu?

⁸ Jeigu gerai suprantame, kad Jehova mus myli ir kad jam rūpi mūsų šeimos, nė kiek neabejosime jo pagalba. (Perskaityk Mato 6:31–33.) Mūsų dosnusis dangiškasis Tėvas teikia visko, kas būtina, ir netgi daugiau. Žemė kupina ne vien to, be ko negalėtume egzistuoti, bet ir įvairiausių dalykų, darančių mūsų gyvenimą malonų (Pr 2:9). O jeigu tarpais būna sunkiau sudurti galą su galu, atminkime, kad tuos galus vis dėlto suduriame. Jehova mumis pasirūpina (Mt 6:11). Ir dar: tai, ko atsisakome aukodamiesi dėl tarnystės, yra visai nedaug, palyginus su Jehovos teikiamomis dovanomis ir jo žadama amžina ateitimi (Iz 65:21, 22).

9. Ko mus pamoko Nestoro ir Marijos patirtis?

⁹ Tuo įsitikino minėtieji Nestoras ir Marija. Jie gyvena Kolumbijoje ir anksčiau buvo gan pasiturintys. „Vis svarstėm, ar negalėtume gyventi kukliau ir daugiau atsidėti tarnybai, – pasakoja jiedu. – Tačiau manėme, kad negalėdami leisti sau tiek kiek dabar nebebūsime laimingi.“ Kas padėjo tuos būgštavimus įveikti? Jiedu prisiminė, kaip dažnai yra patyrę Jehovos tėvišką meilę. Kliaudamiesi jo globa, paliko gerai apmokamus darbus, pardavė namą ir išsikėlė į kitą šalies vietą padėti tenykščiams skelbėjams. Ar dabar gailisi taip pasielgę? Nestoras sako: „Pamatėm, kokie teisingi žodžiai iš Mato 6:33. Niekada nieko nestokojome. Ir dabar esame dar laimingesni.“

ŽMONIŲ PRIEŠIŠKUMAS

10. Kodėl žmonės bijo vieni kitų?

¹⁰ Žmonės vienas kitam yra padarę daug bloga (Mok 8:9). Valdžios išnaudoja savo pavaldinius, nusikaltėliai elgiasi žvėriškai, vaikai mokykloje užgaulioja ir muša bendraklasius, smurtaujama net šeimose. Nėra ko stebėtis, kad žmonės ima vienas kito bijoti. O kaip tuo naudojasi Šėtonas?

11, 12. Kokios dar taktikos griebiasi Šėtonas?

¹¹ Šėtonas nori, kad susidūrę su priešiškumu imtume drebėti ir nustotume skelbti gerąją naujieną. Jis geba taip paveikti valdžias, kad jos uždraustų evangelizacijos darbą ir imtų mus persekioti (Lk 21:12; Apr 2:10). Įvairūs šio pasaulio veikėjai skleidžia apie Jehovos liudytojus klaidinančią, melagingą informaciją. Tais melais patikėję žmonės mus išjuokia, netgi griebiasi smurto. Panašiai ir pirmajame amžiuje Šėtonas nuteikdavo valdžias prieš krikščionis (Apd 5:27, 28, 40).

¹² Tačiau persekiojimai ir smurtiniai išpuoliai – ne vienintelis Šėtono ginklas. Kai kurie dar labiau bijo namiškių priešiškumo (Mt 10:36). Savo artimuosius mylime ir norime padėti jiems pažinti Jehovą. Tad mums labai skaudu, jeigu jie pradeda nepagarbiai kalbėti apie Dievą ar bendratikius. Tiesa, kartais giminaičiai pakeičia savo nusistatymą ir netgi stoja į Jehovos pusę. Tačiau kaip tada, jeigu jie nutraukia su mumis visus ryšius?

13. Kas mums suteikia jėgų atlaikyti namiškių priešiškumą? (Psalmyno 27:10)

¹³ Drąsos įkvepia šilti žodžiai, užrašyti Psalmyno 27:10 (perskaityk). Jehovos meilė suteikia mums jėgų atlaikyti priešiškumą. Žinome, kad Dievas už ištvermę atlygins. Jis geriau nei kas kitas pasirūpins mūsų fizinėmis, emocinėmis ir dvasinėmis reikmėmis.

14. Ko pasimokome iš Binjamo pasakojimo?

¹⁴ Tuo įsitikino minėtas brolis Binjamas. Jis apsisprendė tapti Jehovos liudytoju, nors numanė, kad dėl to patirs nuožmų puolimą. Štai ką jis pasakoja: „Nė neįsivaizdavau, kokius persekiojimus teks iškęsti. Tačiau valdžios rūstybės taip nebijojau kaip namiškių reakcijos. Baisu buvo pagalvojus, kad manimi nusivils tėvas ir kad visa šeima žemins.“ Tačiau Binjamas nė kiek neabejojo, kad Jehova savo mylimais tarnais rūpinasi. „Vis mąstydavau apie tai, kaip Jehova padėjo kitiems ištverti ekonominius vargus, priešišką nusistatymą, smurtinius išpuolius, – tęsia jis. – Žinojau, kad turiu likti su Dievu ir jis pagelbės. Mane ne kartą buvo suėmę ir kankino. Per tuos išbandymus aiškiai patyriau, kad Jehova savo ištikimųjų nepalieka.“ Binjamo pasakojimas liudija, kad Jehova tapo jam tikru Tėvu, o bendratikiai – šeima.

MIRTIES GRĖSMĖ

15. Kodėl mes bijome mirties?

¹⁵ Biblijoje rašoma, kad mirtis yra priešas (1 Kor 15:25, 26). Nesinori nė pagalvoti, kad mes patys ar mūsų artimas žmogus gali mirti, pavyzdžiui nuo sunkios ligos. Kodėl mirties taip bijome? Todėl, kad Jehova mums įdiegė troškimą gyventi amžinai (Mok 3:11). Dėl to savo gyvybę saugome – rūpinamės visaverte mityba, mankštinamės, prireikus kreipiamės pagalbos į medikus, vartojame jų paskirtus vaistus. Ir apskritai vengiame visko, kas kelia pavojų gyvybei.

16. Kaip Šėtonas naudojasi tuo, kad žmogus bijo mirties?

¹⁶ Šėtonas žino, kad gyvybę branginame. Jis tvirtina, kad dėl jos atsisakytume bet ko – netgi draugystės su Jehova (Job 2:4, 5). Norėdamas tai įrodyti jis daro viską, kad bijodami mirties Dievą išduotume (Hbr 2:14, 15). Atminkime, kad piktasis „gali užtraukti mirtį“. Kartais mūsų priešininkai grasina atimti gyvybę, jei neišsižadėsime tikėjimo. Kitąsyk mums dideliu išbandymu tampa gydytojų ar šeimos narių spaudimas nepaisyti aiškaus Dievo priesako dėl kraujo. Arba kai kas įtikinėja imtis Biblijos principams prieštaraujančių diagnostikos ir gydymo metodų.

17. Kaip mirties akivaizdoje mus palaiko žodžiai, užrašyti Romiečiams 8:37–39?

¹⁷ Net mirtis negali atskirti ištikimų Jehovos tarnų nuo jo meilės. (Perskaityk Romiečiams 8:37–39.) Kūrėjo atmintyje jie lieka gyvi (Lk 20:37, 38). Dievas laukia meto, kai grąžins juos į gyvenimą (Job 14:15). Jis sumokėjo labai daug, „kad nė vienas, kuris [Jėzų] tiki, nepražūtų ir galėtų gyventi amžinai“ (Jn 3:16). Esame įsitikinę, kad mūsų dangiškasis Tėvas mus labai myli ir mumis rūpinasi. Tad net mirties akivaizdoje jo neišsižadėsime. Kreipsimės į jį paguodos, išminties ir stiprybės. Taip darė ir Valerija su vyru (Ps 41:3).

18. Ko pasimokome iš Valerijos patirties?

¹⁸ Kaip jau minėjome, Valerijai diagnozavo labai agresyvią vėžio formą. Tuo metu jai buvo 35. Tačiau mirties baimei sesė nepasidavė. Kas jai padėjo? „Ta diagnozė buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Skubiai reikėjo rimtos operacijos. Konsultavausi su daugeliu chirurgų, bet operuoti be kraujo perpylimo jie nesutiko. Žinoma, mirti bijojau, tačiau Dievo įstatymas aiškus, tad apie kraujo perpylimą negalėjo būti nė kalbos. Per gyvenimą patyriau tiek daug Jehovos meilės, tad dabar norėjau įrodyti, kad ir aš jį myliu. Kaskart, kai sužinodavau apie prastėjančius tyrimų rezultatus, dar labiau pasiryždavau tvirtai laikytis, kad Jehova turėtų ką atsakyti Šėtonui. Galiausiai gydytojai operaciją atliko be kraujo perpylimo ir viskas praėjo sėkmingai. Nors nesu visiškai pasveikusi, Jehova manimi rūpinasi. Pamenu, dar prieš paaiškėjant diagnozei vienoje bendruomenės sueigoje aptarėme straipsnį „Užklupus sunkumams nenustokime drąsos“.c Tas straipsnis mums buvo tikras išsigelbėjimas. Skaitėme jį daug kartų. Tokie straipsniai ir dvasinė veikla padeda mums neprarasti vidinės ramybės ir deramai spręsti iškylančius klausimus.“

NEPASIDUOKIME BAIMEI

19. Ko netrukus imsis Jėzus?

¹⁹ Jehova padeda savo tarnams atlaikyti Šėtono spaudimą ir nepalūžti per pačius didžiausius išbandymus (1 Pt 5:8, 9). Tu irgi gali išlikti tvirtas. Jau netrukus Jėzus ir jo bendravaldžiai, Jehovos įgalioti, imsis ryžtingų veiksmų, „kad Velnio darbus sugriautų“ (1 Jn 3:8). Žemėje viskas pasikeis. Dievo tarnams tada „nereikės [...] bijoti, gūžtis iš baimės“ (Iz 54:14; Mch 4:4). O tuo tarpu visokias baimes stenkimės vyti šalin.

20. Kaip galime nugalėti baimę?

²⁰ Taigi visada kliaukimės Dievo meile ir globa. Nuolat mąstykime apie tai, kaip Jehova apsaugojo savo tarnus praeityje, ir tomis mintimis stiprinkime vienas kitą. Ir nepamirškime, kaip sunkiu metu jis pagelbsti mums asmeniškai. Jehovos padedami savo baimes tikrai nugalėsime (Ps 34:4).