Karo realybė
Retai kas paveikia žmogų taip stipriai, kaip karas ir ginkluoti konfliktai. Šį faktą geriausiai galėtų patvirtinti karo siaubą išgyvenę kariai ir civiliai.
KARIAI
„Tavo akyse nuolat žūsta ar yra sunkiai sužalojami žmonės. Niekada nežinai, kas gali atsitikti“ (Garis, Didžioji Britanija).
„Buvau pašautas į nugarą, taip pat į veidą. Mačiau daugybę žuvusiųjų, tarp jų vaikų ir pagyvenusių. Karas atbukina, padaro tave nebejautrų“ (Vilmaras, Kolumbija).
„Vaizdas, kai prieš tave nušaunamas žmogus, visam gyvenimui įstringa galvoje. Nuolat girdi šauksmus ir dejones. To žmogaus nepamirši niekada“ (Zafira, Jungtinės Valstijos).
CIVILIAI
„Maniau, kad niekada nebebūsiu laiminga... Bijojau ne tik dėl savo gyvybės, labiausiai bijojau netekti artimųjų ir draugų“ (Oleksandra, Ukraina).
„Eilėje prie maisto stovėdavome nuo antros ryto iki vienuoliktos vakaro. Buvo baisu, nes į tave bet kada galėjo pataikyti kulka“ (Daleris, Tadžikistanas).
„Per karą žuvo mano tėvai. Likau visiška našlaitė, be jokio užnugario ir paramos“ (Meri, Ruanda).
Šie žmonės, nors ir išgyvenę karo baisumus, galiausiai atrado vidinę ramybę. Iš Biblijos jie sužinojo, kad karai ir visi ginkluoti konfliktai vieną dieną baigsis. Apie tai, kas gali užtikrinti visuotinę taiką pasaulyje, skaitykite šiame Sargybos bokšto numeryje.