Ar užbaigti karus mūsų jėgoms?
Žmonės kovoja dėl įvairių priežasčių. Vieni dėl politinių, ekonominių ar socialinių permainų. Kiti – siekdami svetimų žemių ir gamtos resursų kontrolės. Nemažai konfliktų įsižiebia dėl etninių ar religinių skirtumų. Kas daroma, kad konfliktai būtų išspręsti ir būtų atkurta taika? Ir ar tas pastangas vainikuos sėkmė?
Drazen_/E+ via Getty Images
EKONOMINĖ PLĖTRA
Tikslas. Pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Ekonominė plėtra gali padėti sumažinti ar visai pašalinti ekonominę nelygybę, kuri neretai yra viena pagrindinių konfliktų priežasčių.
Iššūkiai. Valstybėms sudarant biudžetą reikėtų keisti savo prioritetus. Įvairioms taikos kūrimo ir palaikymo programoms, skirtoms pagerinti žmonių gyvenimą, 2022 m. visame pasaulyje buvo išleista 34,1 milijardo JAV dolerių. Tačiau tai tesudaro 0,4 procento visos sumos, tais pačiais metais išleistos gynybai.
„Mes daug daugiau lėšų ir išteklių skiriame konfliktų sprendimui nei jų prevencijai ir taikos palaikymui“ (Antonijas Guterešas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius).
Kas rašoma Biblijoje? Valdžios ir įvairios institucijos gali daug padaryti, kad padėtų skurstantiems, tačiau visiškai panaikinti skurdo joms niekada nepavyks (Pakartoto Įstatymo 15:11; Mato 26:11).
DIPLOMATIJA
Tikslas. Užkirsti kelią ginčams arba juos išspręsti dialogo ir derybų būdu, kad patenkintos būtų abi pusės.
Iššūkiai. Viena ar daugiau šalių gali nenorėti sėsti prie derybų stalo, eiti į kompromisą ar pritarti susitarimui. Be to, taikos susitarimai lengvai sulaužomi.
„Diplomatija ne visada duoda norimų rezultatų. Kartais pasiektas taikos susitarimas turi tiek daug trūkumų, kad paruošia dirvą tolesniems karo veiksmams“ (Reimondas Smitas, „American Diplomacy“).
Kas rašoma Biblijoje? Biblijoje žmonės raginami ieškoti taikos (Psalmyno 34:14). Tačiau, kaip ir buvo išpranašauta, žmonės šiais laikais yra „neištikimi, [...] nesukalbami, [...] išdavikai“ (2 Timotiejui 3:1–4). Dėl to politikams, kad ir kaip jie norėtų, diplomatiškai išspręsti konfliktus nelengva.
NUSIGINKLAVIMAS
Tikslas. Sumažinti ginkluotę arba visiškai jos atsisakyti – ypač branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo.
Iššūkiai. Šalys nėra linkusios nusiginkluoti, antraip jos prarastų savo galią ir taptų pažeidžiamos. Ginkluotės panaikinimas nepašalina esminių priežasčių, dėl kurių žmonės kariauja.
„Daugelis nusiginklavimo įsipareigojimų ir pažadų, duotų šaltojo karo pabaigoje, liko neįvykdyti, įskaitant praktinius žingsnius, kuriais siekta sumažinti grėsmes, tarptautinę įtampą ir galiausiai priartinti mus prie saugesnio ir stabilesnio pasaulio“ („Securing Our Common Future: An Agenda for Disarmament“).
Kas rašoma Biblijoje? Žmonės turėtų nusiginkluoti ir, Biblijos žodžiais kalbant, „perkalti savo kalavijus į noragus“ (Izaijo 2:4). Tačiau to nepakanka, nes noras griebtis smurtinių veiksmų kyla žmogaus širdyje (Mato 15:19).
KOLEKTYVINIS SAUGUMAS
Tikslas. Atgrasinti agresorių. Jei viena šalis taptų agresijos auka, jai į pagalbą ateitų kitos valstybės. Žinodamas, kad prieš jį kovos jungtinės daugelio valstybių pajėgos, agresorius teoriškai neturėtų pradėti karo.
Iššūkiai. Praktika rodo, kad agresoriaus atgrasymas neturi didelio poveikio. Šalys dažnai nevykdo savo įsipareigojimų arba nesutaria, kada ir kokių veiksmų prieš agresorių imtis.
„Nors kolektyvinis saugumas vienaip ar kitaip buvo pabrėžtas Tautų Sąjungos įstatuose ir yra išreikštas Jungtinių Tautų Chartijoje, abiem atvejais jis liko neįgyvendintas“ („Encyclopedia Britannica“).
Kas rašoma Biblijoje? Kuo daugiau žmonių susivienija, tuo saugiau (Mokytojo 4:12). Tačiau negalime tikėtis, kad žmonių institucijos užtikrins ilgalaikę taiką ir saugumą. „Nepasitikėkite didžiūnais nei žmogaus sūnum, kuris išgelbėti negali, – sakoma Biblijoje. – Jo dvasia išeina, sugrįžta jis į žemę. Tą dieną mintys jo pražūva“ (Psalmyno 146:3, 4).
Nepaisant visų pastangų užtikrinti ilgalaikę taiką, mus vis dar vargina karai.