Kodėl karai nesiliauja?

NUODĖMINGA PRIGIMTIS

Pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, Dievas sukūrė „kaip savo paties atvaizdą“ (Pradžios 1:27). O Dievas, kaip rašoma Biblijoje, yra meilė, jis yra ramybės Dievas (1 Korintiečiams 14:33; 1 Jono 4:8). Taigi žmogus iš esmės turėtų atspindėti šias savo Kūrėjo savybes. Tačiau Adomas su Ieva padarė nuodėmę – sąmoningai sulaužė vieną Dievo duotą įsakymą. Dėl šio savo poelgio jie tapo nuodėmingi ir mirtingi. Nuodėmingumą ir mirtingumą iš jų paveldėjome ir mes (Romiečiams 5:12). Dėl nuodėmingos prigimties mūsų mintys ir veiksmai yra linkę į blogį (Pradžios 6:5; Morkaus 7:​21, 22).

ŽMONIŲ SAVIVALDA

„Ne žmogaus valioje jo keliai, ne jam gyvenime kreipti savo žingsnius“, – rašoma Biblijoje (Jeremijo 10:23). Žmonėms nebuvo duota nei gebėjimo, nei teisės tvarkytis žemėje patiems be Kūrėjo. Todėl mums ir nepavyksta sukurti taikingo pasaulio.

ŠĖTONO IR DEMONŲ ĮTAKA

Biblijoje rašoma, kad „visas pasaulis yra piktojo [t. y. Šėtono] valdžioje“ (1 Jono 5:19). Jėzus jį labai tiesiai pavadino žmogžudžiu (Jono 8:44). Šėtonas ir jam palankios dvasinės būtybės, galima sakyti, iš užkulisių kursto žemėje karus ir neapykantą (Apreiškimo 12:​9, 12).