Stenkis mąstyti kaip Jehova ir Jėzus

1, 2. Ką reiškia mylėti Jehovą ir kaip Jėzus parodė tobulą meilės Dievui pavyzdį?

JĖZUS paaiškino, koks įsakymas Mozės Įstatyme svarbiausias: „Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu“ (Lk 10:27). Meilė Jehovai neatsiejama nuo širdies – mūsų troškimų, jausmų ir emocijų. Taip pat ją rodome atlikdami tarnystę su atsidavimu, negailėdami jėgų. Ir trečia, mylėti Dievą turime visu protu. Kitaip tariant, mūsų mąstysena turi derėti su jo požiūriu. Aišku, iki galo permanyti Jehovos minčių nesame pajėgūs. Tačiau daug suvokti galime stengdamiesi perprasti „Kristaus mąstyseną“, nes jis yra tobulas savo Tėvo atvaizdas (1 Kor 2:16).

² Jėzus myli Jehovą visu protu. Jis aiškiai žinojo, kokiai misijai yra siųstas į žemę, ir ryžosi net ištverti didžiules kančias, kad savo Tėvo valią įvykdytų. Visomis mintimis jis susitelkė į šį tikslą ir nesileido nuo jo atitraukiamas.

3. Ko Petras mokėsi iš Jėzaus ir kokį paraginimą užrašė bendratikiams? (1 Petro 4:1)

³ Drauge su kitais apaštalais Petras ilgą laiką buvo su Jėzumi ir galėjo iš jo mokytis. Savo pirmajame laiške jis ragino bendratikius apsiginkluoti tokia kaip Kristaus nuostata.a (Perskaityk 1 Petro 4:1.) Krikščionys turėjo kovoti su nuodėmingais polinkiais ir Šėtono valdomo pasaulio įtaka ir, anot Petro, stipriausias ginklas šioje kovoje – tokia kaip Kristaus nuostata, tokia pat mąstysena (2 Kor 10:​3–5; Ef 6:12).

4. Kaip šis straipsnis padės taikyti Petro pamokymą?

⁴ Taigi pakalbėkime, kokia buvo Jėzaus mąstysena ir kaip mums ją ugdytis. Suprasime, kaip (1) galime perprasti Jehovos požiūrį ir jo pavyzdžiu sekti, (2) rodyti nuolankumą ir (3) kaip malda ir pasitikėjimas Dievu padeda išsaugoti sveiką nuovoką.

UGDYKIMĖS TOKĮ KAIP JEHOVOS POŽIŪRĮ

5. Kokioje situacijoje Petro supratimas prasilenkė su Jehovos valia?

⁵ Prisiminkime epizodą, kai Petras tam tikrą situaciją įvertino kitaip nei Jehova. Jėzus buvo sakęs, kad eis į Jeruzalę, ten bus atiduotas religiniams vadovams, turės daug iškentėti ir galiausiai bus nužudytas (Mt 16:21). Petrui buvo nesuvokiama, kaip Jehova gali leisti tokiam dalykui nutikti, juk Jėzus buvo Izraelio viltis ir žadėtasis Mesijas (Mt 16:16). Taigi jis pasivedė Jėzų nuošaliau ir tarė: „Pagailėk savęs, Viešpatie. Tau nieku gyvu taip nenutiks!“ (Mt 16:22). Petro supratimas neatitiko Jehovos valios, todėl Jėzus apaštalui nepritarė.

6. Iš ko akivaizdu, kad Jėzaus nuostata atitiko Jehovos valią?

⁶ Jėzus buvo tvirtai nusistatęs daryti, kas skirta Jehovos. Jis Petrui atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Tu man suklupimo akmuo, nes tavo mintys – ne nuo Dievo, o nuo žmonių“ (Mt 16:23). Nesvarbu, kad apaštalo motyvai buvo geri. Jėzus nė nemanė jo pagraudenimų klausytis. Jis žinojo, kad nuolaidžiaudamas sau neįvykdys dangiškojo Tėvo valios. Petrui tas įvykis buvo gera pamoka, kaip svarbu derinti savo požiūrį su Jehovos valia. Ir, žinoma, tai gera pamoka mums visiems.

7. Iš ko matome, kad Petras troško suderinti savo požiūrį su Jehovos mąstysena? (Žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Tačiau Petras norėjo suprasti Jehovos valią ir derintis prie jo mąstysenos. Prisimink, kas vyko atėjus metui į krikščionių bendruomenę priimti kitataučius. Vienam pirmųjų – Kornelijui – gerąją naujieną paskelbti turėjo būtent Petras. Žydai laikėsi atokiai nuo neapipjaustytųjų, tad nėra ko stebėtis, kad ir Petrą reikėjo deramai nuteikti šiai užduočiai. Tačiau supratęs, kokia šiuo klausimu Dievo valia, jis noriai savo požiūrį pakeitė ir nė neprieštaraudamas nukeliavo pas Kornelijų (Apd 10:​28, 29). Petras jam ir jo šeimynai pranešė gerąją žinią ir šie pasikrikštijo (Apd 10:​21–23, 34, 35, 44–48).

8. Kaip galime parodyti, kad mūsų požiūris atitinka Jehovos valią? (1 Petro 3:8)

⁸ Po daugelio metų Petras ragino bendratikius: „Visi būkite vienminčiai.“ (Perskaityk 1 Petro 3:8.) Vienos minties galime būti tik jeigu visi stengiamės suvokti ir perimti Jehovos mąstyseną, kurią jis atskleidė savo Žodyje. Pavyzdžiui, Jėzus ragino savo sekėjus labiausiai gyvenime susitelkti į Karalystės darbą (Mt 6:33). Tad kaip tada, jei kuris nors tavo bendruomenės skelbėjas nusprendžia imtis visalaikės tarnybos? Kaip reaguosi? Negi patarsi jam patausoti save ir to nedaryti? Geriau pagirk už tokį puikų užmojį ir kaip galėdamas palaikyk.

MOKYKIMĖS NUOLANKUMO

9, 10. Kaip Jėzus parodė didžiulį nuolankumą?

⁹ Vakarą prieš mirtį Jėzus davė apaštalams gerą nuolankumo pamoką. Prieš tai jis buvo siuntęs Petrą su Jonu viską parengti paskutinei vakarienei. Tikriausiai jiems reikėjo, tarp kita ko, parūpinti ir praustuvę su rankšluosčiais, kad būtų galima prieš valgį nuplauti visiems kojas. Tačiau kas bus toks nuolankus, kad imtųsi šio patarnavimo?

¹⁰ Jėzus nė kiek nepasibodėjo padaryti tai, kas paprastai laikoma tarno priederme: didžiai apaštalų nuostabai, nusivilko viršutinį drabužį, susijuosė rankšluosčiu, įsipylė į praustuvę vandens ir ėmė plauti jiems kojas (Jn 13:​4, 5). Tikriausiai užtruko, kol nuplovė visiems. Neaplenkė net Judo, nors šis netrukus jį išdavė. Jėzus išties labai nusižemino. Tada jis mokinių paklausė: „Ar suprantate, kodėl jums tai padariau? Jūs kreipiatės į mane „Mokytojau“ ir „Viešpatie“, ir teisingai darote, nes toks ir esu. Tad jei aš, Viešpats ir Mokytojas, nuploviau jums kojas, jūs irgi turite vienas kitam kojas plauti“ (Jn 13:​12–14).

11. Iš ko matome, kad Petras išsiugdė nuolankumą? (1 Petro 5:5 ir išnaša; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Petras iš Jėzaus išties pasimokė. Vėliau, Mokytojui jau grįžus į dangų, jis stebuklingai išgydė nuo gimimo luošą vyrą (Apd 1:​8, 9; 3:​2, 6–8). Suprantama, visus tai sužavėjo ir susibėgo daugybė smalsuolių (Apd 3:11). Ką darė Petras? Gal, taip sakant, nutarė pasimaudyti šlovės spinduliuose? Visai ne. Nors anuomet dauguma geidė aukštos padėties ir garbės, Petras nuopelno už tą išgydymą neprisiėmė. Jis aukštino Jehovą ir Jėzų: „Šį vyrą, kurį matote ir pažįstate, stiprų padarė Jėzaus vardas ir mūsų tikėjimas jo vardu“ (Apd 3:​12–16). Vėlesnis Petro užrašytas pamokymas „susijuoskite nuolankumu vieni kitiems“, galimas dalykas, taip pat gimė prisiminus, kaip Jėzus susijuosęs rankšluosčiu nuplovė apaštalams kojas. (Perskaityk 1 Petro 5:​5, įskaitant išnašą.)

12. Kaip galime ugdytis nuolankumą?

¹² Kaip ir Petras, ugdykimės nuolankumą. Nuolanki turi būti ne vien mūsų kalba, bet ir vidinė nuostata. Apaštalo pavartotas žodis, išverstas „nuolankumu“, nusako kuklų požiūrį į save. Tad gera darome ne garbės siekdami, o iš meilės Jehovai ir žmonėms. Jei esame nuolankūs, darbuojamės Dievo garbei ir bendratikių labui net nesitikėdami susilaukti už tai dėmesio (Mt 6:​1–4).

„BŪKITE SVEIKOS NUOVOKOS“

13. Paaiškink, ką krikščioniui reiškia būti „sveikos nuovokos“.

¹³ Ką reiškia krikščioniui būti „sveikos nuovokos“? (1 Pt 4:7) Tai reiškia visus savo sprendimus derinti su Jehovos požiūriu. Juk nieko gyvenime nėra svarbiau kaip išsaugoti gerus santykius su Dievu. Sveika nuovoka padeda blaiviai vertinti save ir apsaugo nuo perdėto pasitikėjimo savo supratimu. Jei turime tokį nusistatymą, kliaujamės Dievu ir nuolankiai meldžiame jo vadovavimo.

14. Kas nutiko, kai Petras pernelyg pasitikėjo savimi?

¹⁴ Vakarą prieš mirtį Jėzus savo sekėjus įspėjo: „Dėl manęs šiąnakt jūs visi suklupsite.“ Bet Petras tvirtino, kad jam taip tikrai nenutiks: „Jei visi kiti ir sukluptų dėl tavęs, aš niekada nesuklupsiu!“ Kai kuriuos mokinius Jėzus tą patį vakarą paragino: „Budėkite ir melskitės“ (Mt 26:​31, 33, 41). Jei Petras būtų įsiklausęs į šiuos žodžius, gal būtų užtekęs drąsos pasisakyti, kad pažįsta Jėzų. Bet neįsiklausė ir savo Viešpaties išsižadėjo (Mt 26:​69–75).

15. Kaip Jėzus išsaugojo sveiką nuovoką paskutinę gyvenimo dieną?

¹⁵ Jėzus visada kliovėsi Jehovos pagalba. Nors buvo tobulas, dažnai melsdavosi. Todėl jis nepristigo drąsos įvykdyti Jehovos valią (Mt 26:​39, 42, 44; Jn 18:​4, 5). Tokia Mokytojo nuostata, be abejo, įsirėžė Petrui į atmintį visam gyvenimui.

16. Iš ko akivaizdu, kad Petras išsiugdė sveiką nuovoką? (1 Petro 4:7)

¹⁶ Ilgainiui Petras suprato, kaip svarbu kliautis Jehova ir melsti jo pagalbos. Po prisikėlimo Jėzus pažadėjo, kad jam ir kitiems apaštalams bus išlieta šventoji dvasia ir kad ji padės skelbti gerąją naujieną. Bet iki tol jiems reikėjo Jeruzalėje palaukti (Lk 24:49; Apd 1:​4, 5). Ką Petras tuo tarpu veikė? Kartu su kitais mokiniais „nuolat melsdavosi“ (Apd 1:​13, 14). Vėliau ir savo laiške jis ragino bendratikius išsaugoti sveiką nuovoką ir neapleisti maldos. (Perskaityk 1 Petro 4:7.) Petras išmoko pasitikėti Jehova ir tapo tikru bendruomenės šulu (Gal 2:9).

17. Kuo turime kliautis labiau nei savo gabumais? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ Sveiką nuovoką išsaugosime, jeigu dažnai kreipsimės į Jehovą malda. Visi turime vienokių ar kitokių gabumų, bet vis tiek dera pasikliauti Dievu ir prašyti jo pagalbos. Tad nuolatos, ypač prireikus apsispręsti dėl ko nors svarbaus, melskime Jehovos vadovavimo pasitikėdami, kad jis žino, kas mums geriausia.

18. Kaip galime vis labiau derinti savo mąstyseną su Jehovos požiūriu?

¹⁸ Esame labai dėkingi Jehovai, kad įdiegė gebėjimą ugdytis tokias kaip jo savybes (Pr 1:26). Aišku, tobulai sekti jo pavyzdžiu nesugebame (Iz 55:9). Tačiau kaip ir Petras, galime vis labiau derinti savo mąstyseną su jo požiūriu. Tad ir toliau stenkimės mąstyti jo mintimis, ugdykimės nuolankumą ir išsaugokime sveiką nuovoką.