„Kaip gera ir kaip malonu“ su bendratikiais!

1, 2. Kas Jehovai labai rūpi ir ką jis ragina mus daryti?

JEHOVAI labai rūpi mūsų elgesys su kitais žmonėmis. Jėzus sakė, kad turime mylėti artimą kaip save (Mt 22:​37–39). Tai reiškia maloniai elgtis net su tais, kas nepritaria mūsų įsitikinimams. Jei taip darome, sekame pačiu Dievu, nes jis „leidžia saulei tekėti ir blogiems, ir geriems žmonėms, duoda lietaus ir teisiesiems, ir neteisiesiems“ (Mt 5:45).

² Jehova myli visus žmones, o ypač tuos, kas elgiasi dorai (Jn 14:21). Jis nori, kad imtume iš jo pavyzdį, ir ragina mus: „Turėkite apsčiai meilės vieni kitiems“, „mylėkite vienas kitą broliška meile“ (1 Pt 4:8; Rom 12:10). Tai tokia meilė, kokią jaučiame brangiam artimam žmogui ar bičiuliui.

3. Kas pasakytina apie meilę?

³ Meilę, kaip ir augalą, reikia puoselėti. Apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Nepaliaukite vienas kitą broliškai mylėti“ (Hbr 13:1). Jehova nori, kad mūsų meilė kitiems vis augtų. Straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu nuolat stiprinti draugystę su bendratikiais ir kaip galime tai daryti.

KODĖL TURIME STIPRINTI TARPUSAVIO DRAUGYSTĘ

4. Kodėl svarbu nepamiršti, kad vienybė su bendratikiais yra didelė vertybė? (Psalmyno 133:1; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁴ Perskaityk Psalmyno 133:1. Pritariame psalmininko žodžiams, kad draugauti su Jehovą mylinčiais žmonėmis „gera ir [...] malonu“. Tačiau net ir didingas medis gali nebeatrodyti įspūdingai, jei matome jį kasdien. Panašiai gali nutikti ir su mūsų tarpusavio vienybe. Su tikėjimo broliais ir sesėmis matomės dažnai, gal net keliskart per savaitę. Ko reikia, kad nenustotume ir toliau jais džiaugtis? Turime vis pamąstyti, kokie jie brangūs bendruomenei ir mums patiems.

5. Kaip mūsų tarpusavio meilė veikia kitus?

⁵ Neretas pirmąkart atėjęs į sueigą stebisi matydamas mūsų tarpusavio meilę. Vien tai gali paskatinti žmogų suvokti, kad rado tiesą. Jėzus sakė: „Jei vieni kitus mylėsite, visi matys, kad esate mano mokiniai“ (Jn 13:35). Štai kaip buvo Čaitrai, kuri mokėsi universitete ir studijavo Bibliją su Jehovos liudytojais. Ją pakvietė į regiono kongresą. Pasibaigus pirmos dienos programai, savo Biblijos mokytojai ji pasakė: „Manęs net tėvai nė karto nėra apkabinę. O jūsų kongrese per vieną dieną mane apkabino 52 žmonės! Šios dvasinės šeimos meilė – tikra Jehovos dovana. Aš noriu būti tokioje šeimoje.“ Čaitra darė dvasinę pažangą ir 2024 metais pasikrikštijo. Tikrai, mūsų geri darbai ir tarpusavio meilė paskatina daugelį tapti Jehovos tarnais (Mt 5:16).

6. Kaip draugystė su tikėjimo broliais ir sesėmis mus apsaugo?

⁶ Artimi santykiai su tikėjimo broliais ir sesėmis mums yra apsauga. Paulius bendratikius pamokė: „Kasdien [...] vieni kitus raginkite, kad klastinga nuodėmė kurio nors neužkietintų“ (Hbr 3:13). Jeigu didelės nevilties apimti pradėtume klysti iš teisingo tako, Jehova gali paskatinti pastabų bendratikį suteikti reikiamą pagalbą (Ps 73:​2, 17, 23). Jo paraginimas būtų pačiu laiku.

7. Kaip meilė siejasi su vienybe? (Kolosiečiams 3:​13, 14)

⁷ Priklausome prie bendruomenės, kuri puoselėja tarpusavio meilę, ir tai mums labai daug duoda (1 Jn 4:11). Iš meilės pritaikome, pavyzdžiui, šį pamokymą: „Būkite pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite“ (perskaityk Kolosiečiams 3:​13, 14; Ef 4:​2–6). Taip įstengiame išsaugoti mūsų krikščionišką vienybę. Užtat mūsų sueigose vyrauja tokia maloni atmosfera, kokios nerasi jokioje kitoje bendruomenėje.

RODYKIME VIENI KITIEMS PAGARBĄ

8. Kaip Jehova padeda mums išsaugoti vienybę?

⁸ Mūsų pasaulinė vienybė yra stebuklas. Kadangi kiekvienas esame netobulas, tokia vienybė įmanoma tik Jehovos dėka (1 Kor 12:25). Biblijoje rašoma: „Dievas jus moko vienas kitą mylėti“ (1 Tes 4:9). Kitaip tariant, Biblijos puslapiuose jis atskleidžia, ką turime daryti, kad mūsų tarpusavio ryšys stiprėtų. Todėl jo pamokymus būtina stropiai tyrinėti ir taikyti gyvenime (Hbr 4:12; Jok 1:25). Jehovos liudytojai kaip tik ir stengiasi tai daryti.

9. Kas apie tarpusavio pagarbą sakoma Romiečiams 12:​9–13?

⁹ Kaip Dievo Žodis skatina mus stiprinti tarpusavio draugystę? Prisimink, ką Romiečiams 12:​9–13 apie tai rašė apaštalas Paulius (perskaityk). Ypač vertas dėmesio jo raginimas: „Pirmi rodykite kitiems pagarbą.“ Vadinasi, turime būti iniciatyvūs ir rodyti vieni kitiems „brolišką meilę“ – būti atlaidūs, svetingi ir dosnūs (Ef 4:32). Nelaukime, kol kitas tai padarys, darykime tai „pirmi“. Jėzus labai gerai pasakė: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35).

10. Kaip pagarba kitiems susijusi su darbštumu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Iškart po to Paulius rašo: „Būkite darbštūs, netinginiaukite.“ Darbštus žmogus visas užduotis stengiasi atlikti atsakingai ir stropiai. Patarlių 3:​27, 28 sakoma: „Neatsakyk geradarystės, jei žmogui jos reikia, padėk jam, jei tik gali.“ Taigi, jei bendratikis stokoja, stengiamės, kuo galėdami, jam padėti. Neatidėliojame ir nelaukiame, kol kas nors kitas juo pasirūpins (1 Jn 3:​17, 18).

11. Kas itin stiprina mūsų tarpusavio vienybę?

¹¹ Pagarbą bendratikiams parodome ir tuo, kad atleidžiame jiems įžeidimą. Efeziečiams 4:26 rašoma: „Jūsų rūstybė tepaliauja dar saulei nenusileidus.“ Kodėl turėtume taip greit nuoskaudą pamiršti? 27 eilutėje sakoma, kad antraip duotume „Velniui progą veikti“. Jehova savo Žodyje daugel kartų mus ragina būti atlaidžius. Štai Kolosiečiams 3:13: „Vienas kitam mielai atleiskite.“ Ko gero, niekas taip mūsų nesuartina, kaip nusistatymas nekreipti dėmesio į kito klaidas ir prasižengimus. Jei taip darome, sergime „vienybę, kurią dvasia ugdo saistydama [mus] taikos ryšiu“ (Ef 4:3). Trumpai sakant, atleisdami kitiems stipriname tarpusavio vienybę ir santarvę.

12. Kaip Jehova įgalina mus būti atlaidžius?

¹² Tiesa, atleisti didelę nuoskaudą gali būti labai nelengva. Bet Dievo dvasia padės. Paraginęs mylėti kitus broliška meile ir būti darbščius, apaštalas Paulius kiek toliau sako: „Liepsnokite dvasia“ (Rom 12:11). Šventoji dvasia išties gali uždegti Dievo tarną uolumu ir entuziazmu. Ji įgalina mus rodyti brolišką meilę ir maloningai vienas kitam atleisti. Tad prašykime Jehovą šventosios dvasios pagalbos (Lk 11:13).

„TENEBŪNA TARP JŪSŲ SUSISKALDYMŲ“

13. Dėl ko tarp mūsų gali kilti nesutarimų?

¹³ Krikščionių bendruomenėje yra „visokių žmonių“, užaugusių skirtingoje socialinėje ar kultūrinėje aplinkoje (1 Tim 2:​3, 4). Jeigu būsime neatsargūs, tarp mūsų gali kilti nesutarimų dėl asmeninio skonio dalykų, tokių kaip apranga ir išvaizda, sveikatos priežiūra ar pramogos (Rom 14:4; 1 Kor 1:10). Tad nepamirškime, kad „Dievas [mus] moko vienas kitą mylėti“, ir nebrukime kitiems savo požiūrio panašiais klausimais (Fil 2:3).

14. Ką visi turime stengtis daryti ir kodėl?

¹⁴ Bendruomenės vienybė taip pat tvirtėja, jei stengiamės kitus ugdyti ir palaikyti (1 Tes 5:11). Paskutiniu metu dvasiškai atsigavo nemažai neveiklių bendratikių, į bendruomenę sugrįžo dalis iš jos pašalintų asmenų. Kuo šilčiausiai juos priimkime! (2 Kor 2:8) Pagalvok, kaip pasijautė viena neveikli sesė, po dešimties metų vėl atėjusi į Karalystės salę. Ji pasakoja: „Bendratikiai mane pasitiko su šypsenomis ir spaudė ranką.“ (Palygink su Apaštalų darbų 3:19.) Kaip toks malonus elgesys ją paveikė? „Atrodė, Jehovos ranka veda mane atgal į laimę“, – sako ji. Tad jeigu stengiamės visus drąsinti, galime padėti Kristui tesėti savo pažadą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11:​28, 29).

15. Kaip dar palaikome tarpusavio vienybę? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Vienybę stipriname ir savo žodžiais. Jobo 12:11 skaitome: „Ar ne ausis tiria žodžius taip, kaip gomurys ragauja maistą?“ Geras virėjas prieš patiekdamas patiekalą jį pats paragauja. Tad prieš tardami žodį pagalvokime, ar jis skambės skaniai (Ps 141:3). Tegul iš mūsų lūpų sklinda tik tai, kas ugdo, atgaivina ir „kas klausytojams naudinga“ (Ef 4:29).

16. Kam ypač svarbu apgalvoti kiekvieną žodį?

¹⁶ Vyras turi gerai pagalvoti, ką sako žmonai, o tėvai – vaikams (Kol 3:​19, 21; Tit 2:4). Bendruomenės ganytojai taip pat privalo žiūrėti, kad jų žodžiai būtų malonūs, pastiprintų ir padrąsintų kitus (Iz 32:​1, 2; Gal 6:1). Vienoje Biblijos patarlėje primenama: „Laiku pasakytas žodis – koks jis mielas!“ (Pat 15:23).

MYLĖKIME „DARBU IR TIESA“

17. Ko reikia, kad mūsų širdyje įsigyventų meilė tikėjimo broliams ir sesėms?

¹⁷ Apaštalas Jonas rašė bendratikiams, kad mylėtų „ne žodžiu ar liežuviu, o darbu ir tiesa“ (1 Jn 3:18). Ko reikia, kad mūsų širdyje įsigyventų meilė tikėjimo broliams ir sesėms? Artimos bendrystės. Kai drauge leidžiame laiką, tarpusavio ryšys stiprėja. Tad ieškok progų kuo dažniau susitikti su bendratikiais: kalbėkis su jais sueigose, eik kartu į tarnybą, aplankyk namuose. Atmink, kad „pats Dievas [mus] moko vienas kitą mylėti“ (1 Tes 4:9). Tai darydami patirsime, „kaip gera ir kaip malonu, kai broliai vienybėje gyvena“ (Ps 133:1).