Nepamirškime melstis už kitus

1. Kas rodo, kad Jehovai mūsų maldos rūpi?

MALDA yra itin brangi Jehovos dovana. Pagalvok: daugybę užduočių jis yra patikėjęs angelams (Ps 91:11). Labai aukštas pareigas skyrė savo pirmagimiam Sūnui (Mt 28:18). Bet ar paprašė kieno nors išklausyti mūsų maldas? Ne. Tai daro pats. Jehova yra „maldos klausytojas“ (Ps 65:2).

2. Kokį pavyzdį parodė apaštalas Paulius?

² Melstis dera ne vien apie savo reikalus, bet ir už kitus žmones. Taip darė apaštalas Paulius. Štai Efezo krikščionių bendruomenei jis rašė: „Nepaliauju už jus dėkoti. Aš miniu jus savo maldose“ (Ef 1:16). Paulius nepamiršdavo ir atskirų asmenų. Pavyzdžiui Timotiejui sakė: „Dieną naktį karštai meldžiuosi ir tose maldose vis miniu tave“ (2 Tim 1:3). Apaštalui nestigo savų rūpesčių ir bėdų (2 Kor 11:23; 12:​7, 8). Bet jis maldose neretai prašydavo Jehovą ir už kitus bendratikius.

3. Kodėl galime pamiršti pasimelsti už kitus?

³ Kartais pasimelsti už kitus galbūt pamirštame. Sesė vardu Sabrinaa įvardijo vieną iš priežasčių, kodėl taip būna: „Gyvenimo tempas pasidarė pašėliškai greitas. Įsisukę į savų problemų sūkurį, maldose ir kalbame vien apie jas.“ Jei taip nutinka ir tau, labai pravers šis straipsnis. Jame išsiaiškinsime, kodėl svarbu melstis už kitus, ir pateiksime pasiūlymų, ką būtent tokiose maldose galėtume minėti.

KĄ DUODA MALDOS UŽ KITUS

4–5. Kuo esame patikinami Jokūbo 5:16?

⁴ Įsitikiname, kad malda „turi didelę galią“. Ar ji išties gali ką nors pakeisti? Tuo mus patikina žodžiai iš Jokūbo 5:16 (perskaityk). Antai Jėzus, žinodamas, kad Petras jo netrukus išsižadės, pasakė: „Aš karštai meldžiausi, kad tavo tikėjimas neužgestų“ (Lk 22:32). Paulius irgi kliovėsi maldos galia. Kai jį be jokio pagrindo įkalino Romoje, laiške Filemonui rašė: „Viliuosi dėl jūsų maldų būti jums sugrąžintas“ (Fm 22).b Apaštalo lūkesčiai pasiteisino. Netrukus jis vėl buvo laisvėje ir galėjo imtis evangelizacijos darbo.

⁵ Suprantama, Jehova neprivalo įvykdyti visa, ko meldžiame. Bet jis tikrai mato, dėl ko esame labai susirūpinę, ir į tai atsižvelgdamas gali padėti. Todėl karštoje maldoje išsakykim Jehovai savo prašymus ir pasitikėkime, kad jis padarys kas geriausia (Ps 37:5; 2 Kor 1:11).

6. Ką pajaučiame tiems, už kuriuos meldžiamės? (1 Petro 3:8)

⁶ Ugdomės atjautą. (Perskaityk 1 Petro 3:8.) Atjausti kitą asmenį reiškia suvokti, ką jis išgyvena, ir stengtis pagelbėti (Mk 1:​40, 41). Vyresnysis vardu Maiklas sako: „Kai meldžiuosi už kitus, daugiau mąstau apie jų vargus ir mano meilė jiems stiprėja. Jie man tampa dar artimesni, net jeigu to nenumano.“ Kitas vyresnysis, Ričardas, dalijasi savo patirtimi: „Kai už ką nors meldiesi, dar labiau norisi tam žmogui pagelbėti.“ Jis priduria: „O jei tą pagalbą suteikiame, tai tarsi patys tampame ir atsakymu į tą maldą.“

7. Kodėl mums patiems lengviau, kai meldžiamės už kitus? (Filipiečiams 2:​3, 4; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁷ Mūsų pačių sunkumai nebeatrodo nepakeliami. (Perskaityk Filipiečiams 2:​3, 4.) Šėtono valdomame pasaulyje visus mus vargina vienokie ar kitokie sunkumai (1 Jn 5:19; Apr 12:12). Jeigu vis meldžiamės už kitus, dar aiškiau suvokiame, kad „brolijai visame pasaulyje tenka patirti tokius pat kentėjimus“ (1 Pt 5:9). Pionierė vardu Katerina sako: „Melsdamasi už kitus prisimenu, kad jie taip pat patiria išmėginimų. Todėl mažiau nerimauju dėl savo pačios problemų.“

BENDRO POBŪDŽIO MALDOS

8. Pateik pavyzdžių, kokius žmones galėtume minėti maldose.

⁸ Kokiems žmonėms reikia mūsų maldų? Prašykime, kad Jehova palaikytų sergančius, padėtų mūsų jaunuoliams atlaikyti pašaipas ir spaudimą mokykloje, taip pat kad pagelbėtų visiems, ką slegia senatvės vargai. Daugeliui bendratikių tenka ištverti šeimos narių priešiškumą ar valdžios persekiojimus (Mt 10:​18, 36; Apd 12:5). Kai kurie priversti palikti namus dėl politinių suiručių. O kur dar nukentėjusieji nuo stichinių nelaimių? Gal ir nepažįsti tų brolių ir sesių asmeniškai, bet tavo maldos jų labui rodo, kad klausai Jėzaus priesako „vienas kitą mylėkite“ (Jn 13:34).

9. Kodėl svarbu melstis už vadovaujančius brolius ir jų žmonas?

⁹ Nepamirškime ir tų, kas mūsų organizacijoje eina atsakingas pareigas. Tarp tokių yra broliai iš Vadovaujančiosios tarybos, jų padėjėjai, filialų komitetų nariai, filialų skyrių vadovai, rajonų prižiūrėtojai, bendruomenių vyresnieji ir patarnautojai. Tie vyrai mielai aukojasi mūsų labui, nors daugeliui ir savų rūpesčių per akis (2 Kor 12:15). Štai rajono prižiūrėtojas Markas sako: „Man vienas sunkiausių dalykų – būti toli nuo senstančių tėvų. Abiejų sveikata jau visai nekokia. Nors mano sesė su vyru rūpinasi jų poreikiais, skauda širdį, kad aš menkai tegaliu jiems pagelbėti.“ Tad net jeigu nežinome, kokios naštos slegia tiems broliams pečius, melskimės už juos (1 Tes 5:​12, 13). Ir už jų žmonas, mat jos savo vyrus ištikimai palaiko, kad jie nepristigtų jėgų toliau eiti atsakingas pareigas.

10–11. Iš kur žinome, kad Jehova išklauso bendro pobūdžio maldas?

¹⁰ Savo maldose tokias žmonių grupes paminime daugelis. Pavyzdžiui prašome Jehovą, kad pagelbėtų visiems, kas įkalinti, arba kad paguostų netekusius artimo. Vyresnysis vardu Donaldas sako: „Tiek daug brolių ir sesių grumiasi su sunkumais, todėl kartais tiesiog sukalbam bendrą maldą, kad po jos „skėčiu“ tilptų jie visi.“

¹¹ Ar Jehova išklauso tokias maldas? Be abejo! Juk mums net neįmanoma žinoti visko apie kiekvieno bendratikio poreikius. Tad tikrai dera pasimelsti bendrai už visus patiriančius tam tikrą išmėginimą ar atsidūrusius panašioje situacijoje (Jn 17:20; Ef 6:18). Tokios maldos liudija, kad savo broliją mylime (1 Pt 2:17).

MALDOS UŽ KONKRETŲ ŽMOGŲ

12. Kas mus skatina pasimelsti už konkretų bendratikį?

¹² Būk pastabus. Galėtume melstis ne tik už daugelį, bet ir už konkrečius asmenis. Gal, pavyzdžiui, pažįsti bendratikį, kurį alina lėtinė liga? Arba kuriam nors jaunuoliui nelengva atlaikyti bendramokslių spaudimą? O gal sesei vienai pačiai tenka nelengva pareiga auklėti sūnų ar dukrą „kaip patinka Jehovai“? (Ef 6:4) Jei stengsiesi įžvelgti konkrečius bendratikio poreikius, dar labiau jį atjausi ir tai tave skatins už jį pasimelstic (Rom 12:15).

13. Kaip tada, jei norime pasimelsti už nepažįstamus bendratikius?

¹³ Maldose minėk vardus. Net už tuos, kurių asmeniškai nepažįstame, galime melstis pavardžiui. Pavyzdžiui už bendratikius, kalinamus Eritrėjoje, Kryme, Rusijoje ir Singapūre. Tų brolių ir sesių vardus gali rasti svetainėje jw.org.d Rajono prižiūrėtojas Brajanas sako: „Įkalinto asmens vardą užsirašau ir ištariu balsu, kad geriau įsiminčiau ir nepamirščiau paminėti savo maldose.“

14–15. Kaip galime savo maldas sukonkretinti?

¹⁴ Pagalvok, ko konkrečiai galėtum paprašyti. Jau minėtas brolis Maiklas pataria: „Svetainėje jw.org skaitydamas apie įkalintus bendratikius stengiuosi įsivaizduoti, kaip pats jausčiausi jų vietoje. Tikrai baiminčiausi dėl žmonos, nerimaučiau, kas ja pasirūpins. Tokios mintys užveda ant kelio, ko būtent galėčiau paprašyti melsdamasis už vedusius brolius, kalinčius dėl tikėjimo“ (Hbr 13:​3, išn.).

¹⁵ Stengdamiesi įsivaizduoti, kokia yra mūsų kalinamų brolių kasdienybė, įžvelgiame, ką dar vertėtų paminėti savo maldose. Pavyzdžiui galime melsti, kad kalėjimo sargybiniai elgtųsi su mūsų broliais ir sesėmis humaniškai ir kad įkalinimo įstaigos vadovybė jiems netrukdytų kalbėti apie Jehovą ir skaityti jo Žodį (1 Tim 2:​1, 2). Taip pat prašykime, kad įkalinto krikščionio ištikimybės pavyzdys įkvėptų jo bendruomenę arba kad kiti žmonės, matydami jo dorą elgesį, įsiklausytų į žinią apie Karalystę (1 Pt 2:12). Panašiai galime sukonkretinti maldas už bendratikius, patiriančius kitokių išmėginimų. Tad būkime pastabūs, melskimės pavardžiui ir konkrečiai. Tai bus aiškus liudijimas, kad mus sieja stiprios krikščioniškos meilės saitai (1 Tes 3:12).

NETURĖKIME PERNELYG DIDELIŲ LŪKESČIŲ

16. Kokį požiūrį svarbu išsaugoti? (Mato 6:8)

¹⁶ Kaip kalbėjome, mūsų maldos gali nemažai ką pakeisti. Bet svarbu būti kukliems ir išsaugoti teisingą požiūrį. Juk nemanome, kad maldoje galime pasakyti Jehovai ką nors nauja, lyg jis to dar nežinotų. Ir aišku, nesiimsime jam patarinėti, kaip sutvarkyti tam tikrą dalyką. Jehova ir be prašymo žino, ko būtent kiekvienam jo tarnui reikia. (Perskaityk Mato 6:8.) Kodėl tada už kitus meldžiamės? Be viso, kas aptarta straipsnyje, tokios maldos rodo, kad mums rūpi bendratikių gerovė. Sekame Jehovos meilės pavyzdžiu ir tai matydamas jis džiaugiasi.

17–18. Pailiustruok, kodėl Jehova nori, kad melstumės už kitus.

¹⁷ Net jeigu atrodo, kad mūsų maldos nieko nekeičia, Jehovai jos liudija apie mūsų meilę broliams ir sesėms. Įsivaizduok šeimą su dviem mažais vaikais – berniuku ir mergaite. Berniukas susirgęs guli lovoje. Sesutė prašo tėčio: „Tėti, padėk jam. Jis labai serga.“ Tėvas myli sūnų ir jau prieš tai ėmėsi jį slaugyti. Bet jam vis tiek labai miela girdėti tokius dukrelės žodžius, nes ji atjaučia broliuką ir nori jam pagelbėti.

¹⁸ Jehova to ir laukia iš mūsų – kad galvosime apie kitus ir už juos melsimės. Jis džiaugiasi matydamas, kad bendratikiai mums rūpi (2 Tes 1:3; Hbr 6:10). Ir, kaip kalbėjome, maldos išties gali daug ką pakeisti. Tad nepamirškime vienas už kitą melstis.