Ar krikščionys atsisako medikų pagalbos?

Ne. Savo sekėjams sakydamas „ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams“ Jėzus leido suprasti, kad prireikus dera kreiptis pagalbos į medikus (Mato 9:12). Nors Biblija nėra medicinos vadovėlis, joje randame principų, padedančių ir šioje srityje elgtis taip, kaip patinka Dievui.

Atsakykite sau į tokius klausimus

1. Ar suprantu, koks gydymas man yra siūlomas? Biblija pataria neskubėti tikėti viskuo, ką girdime, o pirma paieškote patikimos informacijos (Patarlių 14:15).

2. Gal turėčiau pasiteirauti dar vieno ar dviejų medikų nuomonės? Verta pasitarti „su daugeliu“, ypač jeigu liga rimta (Patarlių 15:22).

3. Gal sutikęs su šiuo gydymo metodu būčiau verčiamas pažeisti Biblijos įsakymą susilaikyti nuo kraujo? (Apaštalų darbų 15:20)

4. Ar diagnozavimo metodas arba gydymas nėra susijęs su okultizmu? Biblijoje bet kokia okultinė veikla smerkiama (Galatams 5:19–21). Todėl pamąstykite:

• ar gydytojas nesinaudoja paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis?

• ar gydymas nėra pagrįstas tikėjimu, kad ligas sukelia įžeisti dievai arba burtais užsiimantys priešai?

• ar vaistų ruošimas arba vartojimas nėra susijęs su aukų atnašavimu, užkalbėjimais ir kitais okultiniais ritualais ar atributais?

5. Ar dėl sveikatos nerimauju ne per daug? Biblijoje patariama: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems žmonėms“ (Filipiečiams 4:5). Jei esame supratingi, susitelksime į tai, kas svarbiau, pavyzdžiui, į dvasinę veiklą (Filipiečiams 1:10; Mato 5:3).