JAUNIMAS KLAUSIA...
Ar tikrai keiktis taip jau blogai?
„Taip pripratau girdėti keiksmažodžius, kad jau nebereaguoju. Keiktis, regis, pasidarė normalu“ (Kristoferis, 17 metų).
„Anksčiau daug keikdavausi. Įprasti keiktis labai lengva, o atprasti sunku“ (Rebeka, 19 metų).
Testas
Kaip reaguoji, išgirdęs keikiantis kitus?
Normaliai, nieko čia tokio
Šiek tiek erzina, bet per daug nekreipiu dėmesio
Man tai bjauru, niekada prie to nepriprasiu
Kaip dažnai nusikeiki pats?
Niekada
Kartais
Dažnai
Kiek, tavo manymu, tai rimta problema?
Nematau čia jokios problemos
Labai rimta
Ar svarbu, kaip kalbame?
Kaip manai, ar keiksmažodžiai kalboje išties yra tokia svarbi tema, kad į ją verta gilintis? „Nelabai, – galbūt atsakysi, – pasaulyje yra ir didesnių problemų. Be to, juk keikiasi visi!“ Bet ar tikrai visi?
Patikėsi ar ne, daug žmonių yra apsisprendę nepadorių žodžių nevartoti. Tam jie turi svarių priežasčių. Kelias iš jų ir aptarkime.
Keiksmažodžiai – tai ne tik žodžiai. Tavo kalba daug pasako apie tave patį. Jei, pavyzdžiui, leidi sau kitų akivaizdoje negražiai kalbėti, tai gali būti ženklas, kad tau nerūpi kitų jausmai. Bet ar tikrai taip ir yra?
Biblijoje sakoma: „Kas išeina iš burnos, kyla iš širdies, ir tai suteršia žmogų“ (Mato 15:18).
Keiksmažodžiai teršia visą aplinką. Kam nuodyti save ir kitus?
Jei keikiesi, kiti gali susidaryti apie tave blogą įspūdį. Knygoje Cuss Control rašoma: „Mūsų kalba gali nulemti tai, kas bus mūsų draugai, ar mus gerbs šeimos nariai ir bendradarbiai, kokie bus mūsų santykiai su aplinkiniais, ar mūsų nuomonė bus jiems svarbi, gausime darbą ar ne, būsime paaukštinti ar ne, taip pat, kaip su mumis elgsis nepažįstami žmonės. [...] Tad pagalvok, ar tavo santykiai su kitais nebūtų geresni, jei nesikeiktum?“
Biblijoje sakoma: „Tebūna toli nuo jūsų visokie [...] piktžodžiavimai“ (Efeziečiams 4:31, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).
Keikdamasis neatrodai toks kietas, kaip manai. Savo knygoje How Rude! Aleksas Pakeris (Alex Packer) rašo: „Keikūnų kalba vargina.“ Jo teigimu, keiksmažodžių kupina kalba „ne kaži ką tebyloja apie žmogaus įžvalgą, sąmojingumą, protinį ar emocinį intelektą. Jei tavo kalba yra tingi, neaiški, nevaizdinga, toks pat vangus taps ir tavo protas.“
Biblijoje sakoma: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų“ (Efeziečiams 4:29).
Ką gali daryti?
Nusistatyk tikslą. Kodėl nepabandžius atsikratyti šio bjauraus įpročio per mėnesį ar net greičiau? Kalendoriuje ar kur kitur gali žymėtis, kiek dienų jau nesikeiki. Tačiau kad negrįžtum prie senojo žodyno, turi imtis kai ko daugiau.
Venk pramogų, kur daug nešvankios kalbos. Biblijoje sakoma: „Blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Korintiečiams 15:33). Tokia bloga „draugija“ gali būti ne tik žmonės, bet ir bet kokia pramogų rūšis – filmai, kompiuteriniai žaidimai, muzika. Septyniolikmetė Kenet pasakoja: „Kartais, išgirdęs mėgstamą dainą, nė nepastebi, kaip imi dainuoti drauge, nors ten ir keikiamasi.“
Elkis kaip suaugęs žmogus. Neretai jaunuoliai svaidosi nešvankybėmis manydami, kad šitaip pasirodys suaugę. Tačiau tai liudija visai ką kita. Biblijoje sakoma, kad brandūs žmonės geba atskirti gera nuo blogo (Hebrajams 5:14). Jie nepamina savo principų vien tam, kad padarytų įspūdį kitiems.
Tiesa tokia – bjauri kalba nepadoriomis mintimis užteršia ne tik tavo protą, bet ir visą aplinką. Pasaulyje keikūnų jau ir taip daug. „Nepilk to purvo ir tu, – raginama knygoje Cuss Control. – Stenkis, kad tavo aplinka būtų kuo švaresnė. Tada ir pats jausiesi geriau, ir kiti tave labiau gerbs.“