Ką turėčiau žinoti apie sportą?

Sportas gali atnešti naudos arba pridaryti žalos. Viskas priklauso nuo to, kokią sporto šaką pasirinksi, su kokia nuostata žaisi ir kiek laiko tam skirsi.

• Kokia nauda?

• Kokie slypi pavojai?

• Ką sako tavo bendraamžiai

Kokia nauda?

Sportas gali būti naudingas sveikatai. Tai pripažįstama ir Biblijoje (1 Timotiejui 4:8). „Sportiniai žaidimai padeda likti fiziškai aktyviam, – mano jaunas vyras Rajanas. – Tai daug geriau, negu sėdėti namie ir žaisti kompiuterinius žaidimus.“

Sportiniai žaidimai ugdo komandinio darbo įgūdžius ir savidrausmę. Štai vienoje Biblijos vietoje sportas pasitelkiamas kaip pavyzdys paaiškinti kai ką labai svarbaus. Ten rašoma: „Lenktynėse bėga visi bėgikai, bet apdovanojimą gauna tik vienas.“ Tada priduriama: „Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko“ (1 Korintiečiams 9:24, 25). Kokią galime padaryti išvadą? Kad laikytumeisi sportinio žaidimo taisyklių, reikia savidrausmės ir bendradarbiavimo. Panašiai sako mergina, vardu Abigailė: „Sportuodama išmokau bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.“

Sportas padeda susirasti naujų draugų. Žaidimas suburia žmones draugėn. Džordanas pastebėjo: „Beveik visuose sportiniuose žaidimuose yra rungtyniaujama. Tačiau jei žaidimas tau – smagi pramoga, o ne kova, išties suartėsi su draugais.“

Kokie slypi pavojai

Kokią sporto šaką pasirinksi? Biblijoje rašoma: „Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį. Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“ (Psalmyno 11:5).

Kai kurios sporto šakos akivaizdžiai smurtingos. Jauna moteris Loren pateikia pavyzdį: „Bokse svarbiausia prikulti kitą vyruką. Mes, krikščionys, patys muštynių vengiame, tad kodėl turėtume pramogai žiūrėti, kaip mušasi kiti?!“

Pamąstyk. Galbūt kada žiūrėjai arba net ir užsiėmei smurtiniu sportu ir bandei save pateisinti, esą šiaip gyvenime niekada nesmurtausi? Jeigu taip, prisimink, kas sakoma Psalmyno 11:5: Jehova nekenčia tų, kurie „mėgsta smurtą“, ne vien tų, kas smurtauja.

Su kokia nuostata žaisi? Biblijoje perspėjama: „Nieko nedarykite iš vaidingumo ar iš tuščiagarbiškumo, bet nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save“ (Filipiečiams 2:3).

Reikia pripažinti, kad komandiniuose žaidimuose konkurencijos neišvengsi. Tačiau kai pergalės siekiama bet kokia kaina, žaisti pasidaro nebesmagu. „Rungtyniavimo dvasia gali greit užvaldyti, – dalijasi mintimis Brajanas. – Kuo geriau sekasi žaidimo aikštelėje, tuo labiau reikia ugdytis nuolankumą.“

Pamąstyk. Krisas pripažįsta: „Kiekvieną savaitę žaidžiame futbolą. Deja, traumų išvengti nepavyksta.“ Todėl pagalvok: dėl ko padidėja tikimybė susižeisti? kaip galėtum sumažinti traumos riziką?

Kiek laiko sportui skirsi? Biblijoje patariama „atskirti, kas svarbiau“ (Filipiečiams 1:10).

Nusistatyk prioritetus; dvasiniams dalykams teik pirmenybę. Dauguma žaidimų iš tavęs atims kelias valandas, nesvarbu, žaisi pats ar tik žiūrėsi. „Mama man priekaištaudavo, kad daug laiko praleidžiu prie televizoriaus stebėdama varžybas, esą būtų galima nuveikti ką nors prasmingesnio“, – prisimena Darija.

Pamąstyk. Ar išklausai tėvų nuomonę, kam turėtum skirti pirmenybę? Jaunuolė Trina pasakoja: „Su broliais žiūrėdavome varžybas ir neatlikdavome namų ruošos darbų. Mama mums primindavo, kad žaidėjai gauna atlyginimą, nesvarbu, stebim jų varžybas ar ne. Tada paklausdavo mūsų: „O kokia jums iš to nauda?“ Ji norėjo pasakyti, jog sportininkai jau turi darbą. Bet mes, jei apleisime namų darbus ar kitas pareigas, ateityje negalėsime savęs išlaikyti. Mama tiesiog bandė mus protinti, kad sportas neturi užimti svarbiausios vietos mūsų gyvenime.“