JAUNIMAS KLAUSIA...
Kodėl nuolat prišneku, ko nereikia?
„Kartais moku suvaldyti liežuvį, bet kartais jis, regis, dirba nekontroliuojamas proto“ (Džeimsas).
„Kai esu susinervinusi, kalbu negalvodama, o kai būnu atsipalaidavusi, šneku daugiau, nei reikėtų. Taigi iš esmės susimaunu visada“ (Mari).
Biblijoje rašoma: „Liežuvis yra ugnis“ ir: „Maža ugnelė padega didžiulę girią“ (Jokūbo 3:5, 6). Ar savo šneka dažnai prisiverdi košės? Jei taip, šis straipsnis gali tau labai praversti.
Kodėl vis pasakau tai, ko nereikia?
Netobulumas. Biblijoje sakoma: „Mes visi dažnai suklumpame. Jeigu kas nesuklumpa kalboje, yra tobulas žmogus“ (Jokūbo 3:2). Esame netobuli, todėl neretai suklystame ne tik ką nors darydami, bet ir kalbėdami.
„Turiu netobulą protą ir netobulą liežuvį, todėl būtų nelogiška manyti, kad galiu tobulai juos kontroliuoti“ (Ana).
Plepumas. Biblijoje sakoma: „Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės“ (Patarlių 10:19). Kai žmogus daug šneka ir mažai klausosi, tikėtina, kad pasakys ką nors netinkamo ir savo žodžiais kitus užgaus.
„Ne visada protingiausias tas, kuris daug šneka. Jėzus buvo pats protingiausias žmogus, vis dėlto kartais jis tiesiog patylėdavo“ (Džulija).
Sarkazmas. Biblijoje sakoma: „Neapgalvoti žodžiai – kaip kalavijo smūgiai“ (Patarlių 12:18). Viena neapgalvotos šnekos rūšis yra sarkazmas. Tai kandūs žodžiai, kuriais siekiama pažeminti kitą asmenį. Sarkazmą mėgstantis žmogus gali sakyti: „Aš tik pajuokavau.“ Tačiau žeminti kitus anaiptol nejuokinga. Biblija ragina atsikratyti užgaulios, įžeidžiančios kalbos (Efeziečiams 4:31).
„Mėgstu laidyti sąmojus ir pajuokauti. Dėl to mano kalboje atsiranda sarkazmo, ir tai man dažnai baigiasi nemalonumais“ (Oksana).
Kaip nebesustumsi dantų pastos atgal į tūbelę, taip nesugrąžinsi pasakyto žodžio.
Kaip liežuvį suvaldyti?
Suvaldyti liežuvį nėra taip paprasta, bet tau gali padėti Biblijos principai. Štai keletas jų.
„Atgulę apgalvokite širdimi ir tylėkite!“ (Psalmyno 4:4)
Taigi kartais geriausia yra patylėti. „Emocijos, kurios sukyla, kai supykstu, paskui nurimsta, – pasakoja mergina, vardu Laura. – Pykčiui praėjus džiaugiuosi, kad neišrėžiau to, ką ketinau.“ Jei bent kelioms sekundėms stabtelsi, galimas dalykas, pajėgsi susilaikyti nuo netinkamų žodžių.
„Ar ne ausis svarsto žodžius, kaip gomurys ragauja maistą?“ (Jobo 12:11)
Bėdos išsisaugosi, jei prieš kalbėdamas pagalvosi štai apie ką:
Ar tai tiesa? Ar mano žodžiai skambės maloniai? Ar apie tai kalbėti apskritai būtina? (Romiečiams 14:19)
Kaip jausčiausi, jeigu šitaip kalbėtų apie mane? (Mato 7:12)
Ar parodysiu, kad gerbiu kito žmogaus nuomonę? (Romiečiams 12:10)
Ar dera apie tai kalbėti čia ir dabar? (Mokytojo 3:7)
„Nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save“ (Filipiečiams 2:3).
Šie Biblijos patarimai ragina į kitus žiūrėti teigiamai, o tai padeda valdyti liežuvį ir gerai pagalvoti prieš ką nors pasakant. Bet jeigu iš tavo lūpų vis tiek išsprūs kas nors užgaulaus, būk nuolankus ir kuo greičiau atsiprašyk (Mato 5:23, 24). Būk pasiryžęs dar stropiau kontroliuoti savo liežuvį.