Ką Jehovos liudytojai patyrė Holokausto laikotarpiu?

Holokausto laikotarpiu iš maždaug 35 000 Jehovos liudytojų, gyvenusių Vokietijoje ir nacių okupuotose šalyse, apie 1500 mirė. Mirties priežastis žinoma ne visais atvejais. Kadangi įvykiai vis dar tiriami, skaičiai ir kitos detalės gali būti atnaujinamos.

• Kaip jie mirė?

• Kodėl juos persekiojo?

• Kur jie mirė?

• Keli liudytojai, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė

Kaip jie mirė?

• 

  Egzekucija. Beveik 400 liudytojų Vokietijoje ir nacių okupuotose šalyse buvo nužudyti įvykdant mirties bausmę. Daugumai jų teismas paskelbė mirties nuosprendį – giljotinuoti. Kiti buvo nušauti arba pakarti be oficialaus teismo.

• Nežmoniškos kalinimo sąlygos. Daugiau kaip 1000 liudytojų mirė nacių koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose. Vieni buvo nukankinti, laikomi šaltyje, kiti mirė nuo sekinamo darbo, badavimo, ligų, nepakankamos medicininės priežiūros. Dar kiti dėl žiauraus elgesio pasekmių mirė netrukus po paleidimo į laisvę Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

• Kitos priežastys. Kai kurie liudytojai buvo nužudyti dujų kamerose, mirė dėl medicininių eksperimentų ar mirtinų injekcijų.

Kodėl juos persekiojo?

Jehovos liudytojai buvo persekiojami, nes gyveno pagal Biblijos mokymus. Jie atsisakė paklusti nacių valdžiai, kai ši reikalavo daryti tai, kas Biblijoje draudžiama. Jie nusprendė „klausyti Dievo, o ne žmonių“ (Apaštalų darbų 5:29). Štai dvi sritys, kuriose liudytojai taip apsisprendė:

1. Politinis neutralumas. Kaip šių laikų Jehovos liudytojai, taip ir nacių valdymo metu gyvenę liudytojai buvo neutralūs politiniais klausimais (Jono 18:36). Jie nesutiko

   • tarnauti kariuomenėje ir kitaip remti karą (Izaijo 2:4; Mato 26:52);

   • balsuoti rinkimuose ir stoti į nacistines organizacijas (Jono 17:16);

   • saliutuoti svastikai ir sakyti „Heil Hitler!“ (Mato 23:10; 1 Korintiečiams 10:14).

2. Religiniai įsitikinimai. Nors Jehovos liudytojams buvo draudžiama išpažinti savo tikėjimą, jie ir toliau

   • rinkosi drauge melstis ir garbinti Dievo (Hebrajams 10:24, 25);

   • dalijosi su kitais žinia iš Biblijos ir platino Biblija pagrįstą literatūrą (Mato 28:19, 20);

   • rodė meilę žmonėms, įskaitant žydus (Morkaus 12:31);

   • laikėsi savo tikėjimo. Todėl nesutiko pasirašyti dokumento, kuriuo būtų savo tikėjimo išsižadėję.

Profesorius Robertas Gerwarthas apie Jehovos liudytojus rašė, kad „valdant Trečiajam reichui jie vieninteliai buvo persekiojami tik dėl savo religinių įsitikinimų“.a Kiti koncentracijos stovyklų kaliniai žavėjosi tokia tvirta liudytojų pozicija. Vienas kalinys, austras, sakė: „Jie neina į karą. Jau verčiau jie bus nužudyti, negu patys ką nors nužudys.“

Kur jie mirė?

• Koncentracijos stovyklose. Dauguma liudytojų mirė koncentracijos stovyklose. Jie buvo kalinami Aušvico, Buchenvaldo, Dachau, Flosenbiurgo, Mauthauzeno, Nyderhageno, Nojengamės, Ravensbriuko, Zachsenhauzeno ir kitose stovyklose. Patvirtinta, kad vien Zachsenhauzeno stovykloje mirė apie 200 Jehovos liudytojų.

• Kalėjimuose. Kai kurie liudytojai buvo mirtinai nukankinti kalėjimuose, kiti mirė nuo sužalojimų, patirtų per tardymą.

• Egzekucijose vietose. Daugumai liudytojų mirties bausmė buvo įvykdyta Berlyno Plėcenzės, Brandenburgo ir Halės prie Zalės kalėjimuose. Istoriniai šaltiniai rodo, kad yra dar apie 70 vietų, kur liudytojams buvo įvykdyta mirties bausmė.

Keli liudytojai, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė

• 

  Vardas: Helene Gotthold

  Egzekucijos vieta: Plėcenzė (Berlynas)

  Helene buvo ištekėjusi, turėjo du vaikus. Ją buvo suėmę keletą kartų. 1937-aisiais per tardymą su moterimi buvo elgiamasi taip baisiai, kad ji persileido. 1944 metų gruodžio 8 dieną ji buvo giljotinuota.

• 

  Vardas: Gerhardas Lieboldas

  Egzekucijos vieta: Brandenburgas

  Dvidešimtmetis Gerhardas buvo giljotinuotas 1943-iųjų gegužės 6-ąją, praėjus dvejiems metams po to, kai tame pačiame kalėjime buvo giljotinuotas jo tėvas. Atsisveikinimo laiške savo šeimai ir sužadėtinei jis parašė: „Jei Viešpats nebūtų suteikęs man jėgų, nebūčiau pajėgęs eiti šiuo keliu.“

• 

  Vardas: Rudolfas Auschneris

  Egzekucijos vieta: Halė prie Zalės

  1944-ųjų rugsėjo 22-ąją, kai buvo giljotinuotas, Rudolfas tebuvo septyniolikos. Atsisveikinimo laiške mamai jis rašė: „Šiuo keliu ėjo daugelis brolių. Eisiu ir aš.“