Miksinos gleivės

Mokslininkus jau seniai domina želatinos pavidalo miksinos gleivės, arba hidrogelis. Kuo jos ypatingos? Tai „minkščiausia iš visų šiandien žinomų elastingų organinių medžiagų“.

Pamąstykite. Miksina yra ungurio pavidalo gyvūnas; ji paprastai laikosi jūros dugne. Kai kas nors miksiną puola, iš liaukų ji išskiria daug sekreto, kuriame yra gleives formuojančių baltymų ir tūkstančiai ilgų it siūleliai kitos rūšies baltymų. Dėl šių baltymų vanduo aplink miksiną pasidaro klampia mase. Gleivės užkemša puolančiam grobuoniui žiaunas, todėl šis yra priverstas miksiną išspjauti ir sprukti šalin.

Miksinos hidrogelis turi nepaprastų savybių. Kiekvienas baltymų siūlelis yra šimtą kartų plonesnis už žmogaus plauką ir dešimt kartų tvirtesnis už nailoną. Pasklidę jūros vandenyje gleivių baltymai sykiu su kitos rūšies baltymų siūleliais virsta lanksčiu tinkleliu, kuris galėtų išlaikyti vandens kiekį, 26 000 kartų sunkesnį už patį tinklelį. O juk tinklelis beveik 100 procentų iš vandens!

Mokslininkams iki šiol nepavyko pagaminti tokio kaip miksinos hidrogelio. Anot vieno tyrėjo, „šis organinis junginys per daug sudėtingas“. Tačiau naudodamiesi tam tikromis bakterijomis mokslininkai jau yra sukūrę minėtos rūšies baltymo siūlelius. Jų tikslas sukurti audinį, kuris būtų lengvas, tvirtas, elastingas ir mikroorganizmų lengvai suskaidomas. Toks patvarus audinys galėtų būti naudojamas tekstilės pramonėje ir medicinoje. Jo panaudojimo galimybės būtų tiesiog beribės.

Ką manote? Ar sudėtingos miksinos gleivės atsirado evoliucijos būdu? O gal taip buvo sukurta?