Jono 14:6. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“

„Jėzus jam pasakė: ‘Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane’“ (Jono 14:6, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Jėzus jam sako: ‘Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane’“ (Jono 14:6, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

Jono 14:6 prasmė

Žmogus, kuris tiki Tėvą, Dievą Jehovą,a turi pripažinti ir jo Sūnų Jėzų – gerai suvokti, koks reikšmingas yra jo vaidmuo.

„Aš esu kelias.“ Jėzus yra kelias, vedantis žmones prie Dievo. Todėl kai meldžiamės, į Dievą turime kreiptis Jėzaus vardu (Jono 16:23, 24). Jėzaus mirtis, kaip rašoma Biblijoje, „sutaikė mus su Dievu“, kitaip sakant, pašalino kliūtį, trukdančią mūsų su juo draugystei (Romiečiams 5:8–11). Jėzus taip pat paliko sektiną pavyzdį, kaip turi gyventi ir elgtis žmogus, kuriam santykiai su Dievu svarbūs (Jono 13:15).

„Aš esu [...] tiesa.“ Jėzus visada kalbėjo tiesą ir vadovavosi ja savo gyvenime (1 Petro 2:22). Būtent iš Jėzaus sužinome tiesą apie Dievą (Jono 8:31, 32). Jėzus yra tiesa ir ta prasme, kad išpildė tai, kas buvo išpranašauta Biblijoje. Per jį Dievo pažadai tapo tikrove (Jono 1:17; 2 Korintiečiams 1:19, 20; Kolosiečiams 2:16, 17).

„Aš esu [...] gyvenimas.“ Jėzus atidavė savo gyvybę, kad tie, kurie jį tiki, galėtų gyventi amžinai (Jono 3:16, 36). Jėzus yra gyvenimas ir tiems, kurie mirę, nes prikels juos iš mirties (Jono 5:28, 29; 11:25).

„Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Tiems, kas nori pelnyti Dievo palankumą, svarbu pripažinti Jėzų, jam Dievo skirtą vaidmenį ir suteiktus įgaliojimus. Todėl melsdamiesi kreiptis į Dievą turime Jėzaus vardu. Taip pat turime pripažinti, kad išgelbėti galime būti tik per Jėzų (Jono 15:16; Apaštalų darbų 4:12; Filipiečiams 2:8–11).

Jono 14:6 kontekstas

Evangelijos pagal Joną 13–17 skyriuose randame Jėzaus žodžius, kuriuos jis išsakė vienuolikai ištikimų apaštalų savo mirties išvakarėse. 14 skyriuje Jėzus ragina tikėti jį ir jo Tėvą, juos mylėti ir jų abiejų klausyti (Jono 14:1, 12, 15-17, 21, 23, 24). Jėzus taip pat paaiškina, kad su Tėvu jį sieja ypatingai glaudus ryšys (Jono 14:10, 20, 28, 31). Nors netrukus grįš pas Dievą, Jėzus patikina mokinius, kad jų nepaliks (Jono 14:18). Dar jis pažada, kad Dievas jo vardu atsiųs mokiniams padėjėją, šventąją dvasią (Jono 14:25–27). Apie visa tai kalbėdamas Jėzus paruošia savo mokinius būsimiems išbandymams.