Pradžios 1:26. „Padarykime žmogų – kaip savo atvaizdą, panašų į mus“

„Tada Dievas tarė: „Padarykime žmogų – kaip savo atvaizdą, panašų į mus. Tevaldo jis jūros žuvis, dangaus sparnuočius, gyvulius, visą žemę ir visus žemės roplius“ (Pradžios 1:26, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ (Pradžios 1:26, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

Pradžios 1:26 prasmė

Žmogus vidinėmis savybėmis panašus į savo Kūrėją – geba mylėti, atjausti, siekti teisingumo. Ta prasme jis yra tarsi Kūrėjo atvaizdas.

„Dievas tarė: „Padarykime žmogų – kaip savo atvaizdą, panašų į mus.“ Šiais žodžiais Jehovaa kreipėsi į patį pirmąjį savo kūrinį – galingą angelą, vėliau pavadintą Jėzumi. Per jį buvo „sukurta visa, kas danguje ir žemėje“ (Kolosiečiams 1:16). Jėzus yra „neregimojo Dievo atvaizdas“, visa savo esybe toks kaip Tėvas (Kolosiečiams 1:15). Todėl Jehova ir tarė: „Padarykime žmogų – kaip savo atvaizdą, panašų į mus.“

„Tevaldo jis jūros žuvis, dangaus sparnuočius, gyvulius, visą žemę.“ Gyvūnai nėra Dievo atvaizdas. Jie negeba mylėti taip, kaip žmogus, nėra apdovanoti sąžine. Tačiau Kūrėjui rūpi ir jų gerovė, todėl pavedė žmogui juos valdyti, kitaip tariant, globoti ir prižiūrėti. Pareigą rūpintis žeme ir gyvūnija žmogui privalu vykdyti atsakingai (Psalmyno 8:6–8; Patarlių 12:10).

Pradžios 1:26 kontekstas

Pirmuosiuose dviejuose Pradžios knygos skyriuose pasakojama apie visatos, mūsų planetos ir jos gyvų būtybių kūrimą. Visa tai yra genialaus Kūrėjo rankų darbai ir labiausiai iš jų išsiskiria žmogus. Baigęs juos, Dievas „apžvelgė visa, ką sukūrė, ir matė, kad tai yra labai gera“ (Pradžios 1:31).

Apie Pradžios knygoje aprašomus Kūrėjo darbus detaliau kalbama šiame trumpame vaizdo siužete.

Klaidingi Pradžios 1:26 aiškinimai

Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Pradžios knygos turinys.