Išnaša

a Iš lotynų kalbos, paveldėtos iš Romos legionų ir pavadintos romėnų kalba, Prancūzijoje tuo metu jau buvo išsivysčiusios dvi vietinės kalbos: pietinėje Prancūzijos dalyje buvo kalbama doko (dar vadinama oksitaniškąja arba provansalų) kalba, o šiaurinėje dalyje — doilio kalba (tai pradinė prancūzų kalbos forma, kartais vadinama senąja prancūzų kalba). Šias dvi kalbas skirdavo pagal žodį, vartotą pasakyti „taip“. Pietuose buvo sakoma oc (nuo lotynų hoc), šiaurėje — oïl (nuo lotynų hoc ille); pastarasis virto šiuolaikinės prancūzų kalbos žodžiu oui.