Pakartoto Įstatymo
29 Štai žodžiai sandoros, kurią Jehova įsakė Mozei sudaryti su Izraelio tauta Moabo žemėje, neskaitant sandoros, sudarytos su jais prie Horebo.+
2 Mozė sukvietė visą Izraelį ir kalbėjo: „Jūs savo akimis matėte, ką Jehova Egipto žemėje padarė faraonui, jo tarnams ir visam tam kraštui,+ 3 regėjote, kokios sunkios buvo bausmės, kokie nepaprasti ženklai ir stebuklai.+ 4 Tačiau Jehova iki pat šiandien nedavė jums širdies, kad galėtumėte suprasti, neatvėrė akių, kad galėtumėte matyti, ir ausų, kad galėtumėte girdėti.+ 5 ‘Per visus tuos 40 metų, kai vedžiau jus per dykumą,+ jūsų drabužiai nesusidėvėjo ir apavas nesusinešiojo.+ 6 Jūs nevalgėte duonos, negėrėte vyno nei jokio kito svaigiojo gėrimo, idant suprastumėte, kad aš esu Jehova, jūsų Dievas.’ 7 Ir štai atėjome į šią vietą. Tada į mūšį prieš mus pakilo Hešbono karalius Sihonas+ ir Bašano karalius Ogas,+ bet mes juos nugalėjome.+ 8 Užėmėme jų žemes ir atidavėme Rubeno giminės, Gado giminės ir pusės Manaso giminės nuosavybėn.+ 9 Tad laikykitės šios sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad visi jūsų užmojai būtų sėkmingi.+
10 Šiandien jūs stovite Jehovos, savo Dievo, akivaizdoje: visi giminių vadai, seniūnai, pareigūnai, visi Izraelio vyrai, 11 jūsų vaikai ir žmonos+ ir jūsų stovykloje gyvenantys svetimtaučiai+ – nuo jūsų malkų rinkėjų* iki vandens nešėjų. 12 Esate čia tam, kad su Dievu Jehova susisaistytumėte sandora, kurią šiandien Dievas Jehova su jumis sudaro ir kurią sutvirtina priesaika.+ 13 Taip jūs tapsite jo tauta,+ ir jis bus jūsų Dievas+ – tą jis pats yra pažadėjęs jums ir prisiekęs jūsų protėviams Abraomui,+ Izaokui+ ir Jokūbui.+
14 Šią sandorą, priesaika patvirtindamas, sudarau* ne tik su jumis, 15 bet ir su tais, kurie šiandien stovi su mumis Jehovos, mūsų Dievo, akivaizdoje, taip pat su tais, kurių čia nėra. 16 (Gerai žinote, kaip gyvenome Egipte ir kaip keliavome per įvairių tautų žemes.+ 17 Jūs matėte jų atgrasius, bjaurius stabus*+ iš medžio ir akmens, iš sidabro ir aukso.) 18 Žiūrėkite, kad tarp jūsų nebūtų vyro ar moters, šeimos ar giminės, kurių širdis imtų gręžtis nuo savo Dievo Jehovos ir linktų tarnauti tų tautų dievams,+ kad tarp jūsų nebūtų šaknies, auginančios nuodingą vaisių ar metėlę.+
19 Jeigu girdėdamas šios priesaikos žodžius kas nors širdyje didžiuotųsi: ‘Eisiu, kur veda širdis, viskas man bus gerai’, jei jis eitų savo keliu ir visiems užtrauktų pražūtį*, 20 Jehova jam neatleis.+ Užsiliepsnos Jehovos pyktis, ir ant to žmogaus užgrius visi šioje knygoje užrašyti prakeikimai.+ Jehova ištrins jo vardą po dangumi. 21 Jehova atskirs jį nuo visų Izraelio giminių ir siųs jam nelaimę – visus sandoroje minimus prakeikimus, surašytus šioje Įstatymo knygoje.
22 Jūsų būsimosios kartos, taip pat iš svetur atkeliavę kitataučiai matys, kokios nelaimės užgriuvo kraštą, kokias bėdas Jehova jam siuntė. 23 Jie matys, kad žemė nualinta sieros, druskos ir ugnies, neapsėta, kad niekas joje nedygsta, net žolė neželia, kraštas tapęs lyg Sodoma ir Gomora,+ lyg Adma ir Ceboimai,+ kuriuos Jehova kadaise sunaikino pykčio ir rūstybės apimtas. 24 Tada jie ir visos tautos klausinės: ‘Kodėl Jehova taip pasielgė su šiuo kraštu?+ Kodėl tokiu pykčiu užsidegė?’ 25 Žmonėms bus atsakyta: ‘Taip nutiko dėl to, kad jie sulaužė savo protėvių Dievo Jehovos sandorą,+ kurią jis buvo su jais sudaręs, kai išvedė iš Egipto krašto.+ 26 Juk jie ėmė garbinti svetimus dievus, lenktis dievams, kurių nepažinojo ir kuriuos garbinti Dievas buvo uždraudęs.+ 27 Todėl Jehova užsidegė ant to krašto rūstybe ir siuntė visus prakeikimus, surašytus šioje knygoje.+ 28 Pykčio, rūstybės ir didelio apmaudo apimtas Jehova išrovė juos iš jų žemės+ ir ištrėmė į kraštą, kur jie šiandien ir yra.’+
29 Visa, kas paslėpta, yra žinoma Jehovai, mūsų Dievui,+ o kas apreikšta, yra patikėta mums ir mūsų palikuoniams per amžius, – idant vykdytume visus šio Įstatymo žodžius.+