Teisėjų

21 Izraelio vyrai Micpoje+ buvo davę tokią priesaiką: „Nė vienas iš mūsų neleis savo dukters už Benjamino giminės vyro.“+ 2 Izraelitai susirinko į Betelį+ ir čia, sėdėdami Dievo akivaizdoje, iki pat vakaro graudžiai aimanavo ir verkė. 3 Jie raudojo: „Kodėl, Jehova, Izraelio Dieve, taip atsitiko Izraelyje? Nejau šiandien Izraelyje turėtų nelikti vienos giminės?“ 4 Kitą dieną žmonės anksti atsikėlę pastatė aukurą, tada aukojo ant jo deginamąsias ir bendrystės aukas.+

5 Izraelitai klausė: „Kas iš Izraelio giminių neatėjo Jehovos akivaizdon į sueigą Micpoje?“ (Mat jie buvo iškilmingai prisiekę: kas neateis į Micpą Jehovos akivaizdon, tas bus nubaustas mirtimi.) 6 Izraelitai sielvartavo dėl to, kas nutiko jų broliams benjaminams. Jie sakė: „Šiandien viena giminė buvo atkirsta nuo Izraelio. 7 Iš kur gausime likusiems benjaminams žmonų? Juk esame prisiekę Jehovai+ neduoti jiems savo dukterų.“+

8 Taigi jie klausė: „Kas iš Izraelio giminių neatėjo į Micpą stoti Jehovos akivaizdon?“+ Pasirodo, į stovyklą, kur vyko sueiga, neatėjo nė vienas iš Jabeš Gileado. 9 Suskaičiavus žmones paaiškėjo, kad tarp jų nėra nė vieno Jabeš Gileado gyventojo. 10 Tad bendruomenė pasiuntė ten 12 000 stipriausių karių ir jiems paliepė: „Eikite ir žudykite kalaviju visus Jabeš Gileado gyventojus, net ir moteris su vaikais.+ 11 Išžudykite visus vyrus, taip pat moteris, kurios yra gulėjusios su vyru. Štai ką turite padaryti.“ 12 Tarp Jabeš Gileado gyventojų jie rado 400 mergelių, kurios nebuvo gulėjusios su vyru, ir atvedė jas į stovyklą Šilojuje+ Kanaano krašte.

13 Tada visa bendruomenė pasiuntė žinią benjaminams, įsikūrusiems ant Rimono uolos,+ ir pasiūlė jiems taiką. 14 Benjaminai sugrįžo ir izraelitai atidavė jiems Jabeš Gileado moteris,+ kurias buvo palikę gyvas, bet jų visiems neužteko. 15 Izraelis sielojosi, kad Benjaminui taip nutiko,+ kad Jehova atskyrė jį nuo kitų Izraelio giminių. 16 Bendruomenės seniūnai sakė: „Ką darysime? Iš kur gausime žmonų likusiems vyrams, juk visos Benjamino giminės moterys išžudytos?“ 17 Jie kalbėjo: „Likę gyvi benjaminai turi išsaugoti paveldą, kad jų giminė neišnyktų iš Izraelio. 18 Bet mes negalime duoti jiems į žmonas savo dukterų, nes izraelitai yra prisiekę: ‘Tebus prakeiktas, kas duotų žmoną benjaminui.’“+

19 Jie sakė: „Štai Šilojuje,+ esančiame į šiaurę nuo Betelio, į rytus nuo vieškelio, vedančio iš Betelio į Sichemą, ir į pietus nuo Lebonos, kasmet vyksta šventė Jehovos garbei.“ 20 Benjamino vyrams jie liepė: „Eikite ir pasislėpkite vynuogynuose. 21 Kai Šilojo merginos* išeis šokti ratelių, tečiumpa kiekvienas sau iš tų merginų po žmoną ir tegrįžta į Benjamino žemę. 22 O jeigu jų tėvai ar broliai ateitų pas mus skųstis, sakysime jiems: ‘Būkite maloningi mums ir benjaminams. Juk neradome per karą jiems pakankamai žmonų,+ o jūs irgi negalėjote jų duoti, nes būtumėte užsitraukę kaltę.’“+

23 Benjamino vyrai taip ir padarė. Kiekvienas iš jų pasiėmė sau žmoną iš merginų, išėjusių šokti ratelių. Paskui jie grįžo į savo paveldą, atstatė miestus+ ir juose įsikūrė.

24 Visi izraelitai išsiskirstė. Jie grįžo į savo giminę, kiekvienas į savo šeimą, į savo paveldą.

25 Tomis dienomis Izraelyje nebuvo karaliaus.+ Kiekvienas darė tai, kas jam pačiam atrodė teisinga.