2 Samuelio
24 Jehova vėl užsidegė pykčiu ant izraelitų.+ Dovydą kažkas sukurstė prieš juos, sakydamas: „Eik, suskaičiuok+ Izraelio ir Judo žmones.“+ 2 Karalius savo kariuomenės vadą Joabą+ paprašė: „Apeik visas Izraelio gimines nuo Dano iki Beer Šebos+ ir surašyk žmones, kad žinočiau jų skaičių.“ 3 Joabas karaliui atsakė: „Jehova, tavo Dievas, tepagausina tautą šimteriopai, ir mano viešpats karalius tegauna savo akimis tai pamatyti! Bet kodėl mano viešpats karalius užsigeidė šitokio dalyko?“
4 Joabui ir kitiems kariuomenės vadams karaliaus perkalbėti nepavyko – jo žodis paėmė viršų. Tad Joabas su kariuomenės vadais išėjo surašyti Izraelio žmonių.+ 5 Persikėlę per Jordaną, jie pasistatė stovyklą Aroero apylinkėse,+ į pietus* nuo miesto, kuris yra slėnio* viduryje, ir patraukė į Gado žemes, į Jazerą,+ 6 paskui – į Gileadą+ ir į Tachtim Chodšio kraštą, nuėjo į Dan Jaaną ir pasuko į Sidoną.+ 7 Tada nuėjo iki Tyro tvirtovės,+ apėjo visus hivų+ ir kanaaniečių miestus ir galiausiai atėjo į Beer Šebą,+ esančią Judo Negebe.+ 8 Per devynis mėnesius ir dvidešimt dienų jie išvaikščiojo visą kraštą ir sugrįžo į Jeruzalę. 9 Joabas pranešė karaliui surašytų žmonių skaičių: Izraelyje buvo 800 000 kalavijais ginkluotų karių, o Jude – 500 000.+
10 Bet Dovydui širdyje buvo negera*+ dėl to, kad suskaičiavo žmones. Jehovai jis pasakė: „Taip darydamas aš labai nusidėjau.+ O dabar, Jehova, meldžiu: atleisk savo tarno kaltę,+ nes pasielgiau labai kvailai.“+ 11 Dovydui rytą atsikėlus, pranašą Gadą,+ Dovydo regėtoją, pasiekė Jehovos žodis: 12 „Nueik ir pasakyk Dovydui: ‘Taip sako Jehova: „Leidžiu tau pasirinkti iš trijų bausmių. Pasirink vieną, ir aš ją tau įvykdysiu.“’“+ 13 Tad Gadas nuėjo pas Dovydą ir jam kalbėjo: „Ar nori, kad tavo krašte užeitų septyneri bado metai+ ar kad tris mėnesius bėgtum nuo savo priešų ir jie tave persekiotų,+ ar kad tris dienas krašte siaustų maras?+ Gerai pagalvok, ką turiu atsakyti tam, kuris mane siuntė.“ 14 Dovydas tarė Gadui: „Kaip tai mane slegia! Verčiau jau pulsime į Jehovos rankas,+ nes jo gailestingumas didis.+ Į žmogaus rankas patekti aš nenoriu.“+
15 Taigi Jehova siuntė Izraeliui marą:+ prasidėjo jis tą patį rytą ir tęsėsi iki nustatyto laiko. Nuo Dano iki Beer Šebos+ išmirė 70 000 žmonių.+ 16 Kai angelas ištiesė ranką, ketindamas naikinti Jeruzalę, Jehovai pagailo žmonių, kuriems buvo užtraukęs negandą.+ „Gana! Nuleisk ranką“, – tarė jis angelui, naikinančiam izraelitus. Jehovos angelas buvo prie jebusiečio+ Araunos grendymo.+
17 Pamatęs angelą, siųstą žmonių žudyti, Dovydas Jehovai sakė: „Tai aš nusidėjau. Tai aš pasielgiau nedorai. O šitos avys+ – kuo jos prasikalto? Meldžiu: savo ranką atgręžk prieš mane ir prieš mano tėvo namus.“+
18 Tą dieną Gadas atėjęs pas Dovydą tarė: „Kopk aukštyn ir ant jebusiečio Araunos grendymo pastatyk Jehovai aukurą.“+ 19 Taigi Dovydas patraukė aukštyn, kaip jam buvo liepęs Gadas ir kaip Jehova buvo įsakęs. 20 Arauna tuo tarpu žvilgtelėjęs pamatė, kad pas jį atkopia karalius su savo tarnais. Jis tuoj pat išėjo karaliaus pasitikti ir žemai nusilenkė. 21 Arauna teiravosi: „Ko mano viešpats karalius atėjo pas savo tarną?“ – „Pirkti iš tavęs grendymo, kad galėčiau Jehovai aukurą pastatyti ir ši neganda pasitrauktų nuo tautos“,+ – atsakė Dovydas. 22 Bet Arauna ėmė kalbėti: „Teima mano viešpats karalius ir teatnašauja, kas tik jam patinka. Štai galvijai deginamajai aukai, o kuliamosios rogės ir gyvulių jungas – malkoms. 23 Visa tai Arauna dovanoja tau, karaliau!“ Ir dar Arauna pridūrė: „Tebūna Jehova, tavo Dievas, tau malonus!“
24 Tačiau karalius Araunai atsakė: „Ne! Visa tai privalau pirkti iš tavęs už deramą kainą. Jehovai, savo Dievui, aš neatnašausiu deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja.“ Taigi grendymą ir galvijus Dovydas nusipirko už 50 sidabro šekelių*.+ 25 Ten Dovydas pastatė aukurą+ Jehovai ir atnašavo deginamąsias ir bendrystės aukas. Tada Jehova išklausė maldavimų pasigailėti krašto+ ir toji neganda nuo Izraelio pasitraukė.