2 Karalių

4 Viena moteris, vieno iš pranašų sūnų+ žmona, Eliziejui guodėsi: „Tavo tarnas, mano vyras, jau yra miręs, ir tu žinai, kad tavo tarnas visada nuoširdžiai bijojo Jehovos.+ Bet dabar atėjo skolintojas ir nori abu mano vaikus paimti sau vergais.“ – 2 „Kuo galiu tau padėti? – klausė Eliziejus. – Sakyk, ko turi namie?“ – „Tavo tarnaitė daugiau nieko namie neturi, tik ąsotį aliejaus“, – atsakė moteris.+ 3 „Apeik visus kaimynus ir pasiskolink indų, tuščių indų. Pasiskolink kuo daugiau, – prisakė Eliziejus. – 4 Tada su sūnumis eik į savo namus, uždaryk iš paskos duris ir į visus tuos indus pilk aliejų. Kuris indas jau bus pilnas, tą statyk į šalį.“ 5 Taigi moteris nuėjo.

Tada su sūnumis ji užsidarė namuose. Tie padavinėjo motinai indus, o ji pylė aliejų.+ 6 „Duok kitą indą“, – paprašė vieno iš sūnų, bet visi indai jau buvo pilni.+ „Daugiau indų nebėra“, – atsakė sūnus, ir aliejus liovėsi tekėjęs.+ 7 Atėjusi pas Dievo vyrą, moteris jam viską papasakojo. Eliziejus tarė: „Eik, parduok aliejų ir susimokėk skolas, o iš to, kas liks, galėsi pragyventi ir tu pati, ir tavo sūnūs.“

8 Vieną dieną keliaudamas Eliziejus užsuko į Šunemą.+ Ten gyveno žymi moteris ir ji prikalbino Eliziejų ateiti pavalgyti.+ Nuo tada, kai tik eidavo pro šalį, jis užeidavo pavalgyti į jos namus. 9 Savo vyrui ji sakė: „Žinau, kad tas žmogus, kuris pas mus lankosi, yra šventas Dievo vyras. 10 Gal įrenkime jam kambarėlį ant stogo?+ Pastatykime tenai lovą, stalą, kėdę, žibintą. Kaskart, kai pas mus užeis, galės ir apsistoti.“+

11 Sykį, kai vėl ten atkeliavo, Eliziejus užlipo į aukštutinį kambarėlį ir prigulė. 12 Tada jis kreipėsi į savo tarną Gehazį:+ „Pakviesk šunemietę.“+ Tarno pakviesta moteris atėjo. 13 Eliziejus kalbėjo Gehaziui: „Būk geras, pasakyk jai: ‘Tu taip mumis rūpiniesi!+ Ką galėčiau dėl tavęs padaryti?+ Gal dėl tavęs pakalbėti su karaliumi+ ar kariuomenės vadu?’“ Į tai ji atsakė: „Aš gyvenu tarp saviškių ir man nieko netrūksta.“ 14 Tad Eliziejus svarstė: „Ką galima dėl jos padaryti?“ – „Na, ji neturi sūnaus,+ o jos vyras senas“, – užsiminė Gehazis. 15 „Pakviesk ją“, – iškart paprašė Eliziejus. Gehazis pakvietė, ir ji atėjusi atsistojo tarpduryje. 16 Eliziejus jai tarė: „Kitais metais šituo pat laiku myluosi sūnų.“+ Bet ji atsakė: „Oi ne, mano viešpatie, Dievo vyre, nemeluok savo tarnaitei!“

17 Kaip Eliziejus sakė, taip ir įvyko: moteris pastojo ir tuo pat laiku kitais metais pagimdė sūnų. 18 Kai jau buvo ūgtelėjęs, vaikas sykį nuėjo pas tėvą prie pjovėjų. 19 „Galvą! Man skauda galvą!“ – skundėsi jis tėvui. Šis paprašė tarno: „Nunešk jį pas mamą.“ 20 Tarnas parnešė berniuką motinai. Pasiėmusi ji laikė jį ant kelių; deja, atėjus vidudieniui vaikas mirė.+ 21 Moteris užnešė jį viršun ir paguldė į Dievo vyro lovą,+ o pati uždarė duris ir išėjo. 22 Pasikvietusi savo vyrą, paprašė: „Atsiųsk man vieną tarną ir asilę, kad galėčiau skubiai nuvykti pas Dievo vyrą. Netrukus grįšiu.“ – 23 „Kodėl nori pas jį būtent šiandien? – klausė jis. – Juk nei jaunatis,+ nei šabas.“ Bet ji tepasakė: „Nesijaudink, viskas gerai.“ 24 Moteris pasibalnojo asilę ir paliepė savo tarnui: „Varyk gyvulį pirmyn! Dėl manęs nelėtink, kol nepaprašysiu.“

25 Taip ji keliavo link Karmelio kalno pas Dievo vyrą. Iš tolo ją pamatęs, Dievo vyras savo tarnui Gehaziui tarė: „Žiūrėk, šunemietė! 26 Bėk jos pasitikti ir paklausk, kaip ji laikosi, kaip jos vyras, kaip sūnus.“ Moteris tarnui atsakė: „Viskas gerai.“ 27 Pasiekusi Karmelio kalną, ji priėjo prie Dievo vyro, puolė prieš jį ant kelių ir apkabino jam kojas.+ Gehazis norėjo ją atitraukti, bet Dievo vyras jį sulaikė: „Neliesk jos. Ją slegia didžiulis sielvartas. Jehova nuslėpė tai nuo manęs, nieko man nepasakė.“ 28 Tada moteris prakalbo: „Argi aš prašiau savo viešpatį sūnaus? Argi nesakiau: ‘Nesuteik man tuščių vilčių’?“+

29 Eliziejus tučtuojau tarė Gehaziui: „Pasikaišyk drabužį,+ imk į ranką mano lazdą ir eik. Jei ką sutiksi, nesveikink, ir jei kas tave sveikintų, neatsakyk. Eik ir uždėk mano lazdą berniukui ant veido.“ 30 Tačiau berniuko motina pareiškė: „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, be tavęs aš neisiu!“+ Tada Eliziejus pakilo ir iškeliavo kartu su ja. 31 Gehazis, nuskubėjęs pirma jų, uždėjo lazdą berniukui ant veido, bet nebuvo jokio garso, jokio gyvybės ženklo.+ Grįžęs prie Eliziejaus, jis pranešė: „Berniukas nepabudo.“

32 Kai Eliziejus įžengė į namus, berniukas negyvas gulėjo jo lovoje.+ 33 Įėjęs jis uždarė paskui save duris ir pasilikęs su vaiku ėmė melstis Jehovai.+ 34 Paskui įlipo į lovą ir pasilenkęs prie vaiko pridėjo lūpas prie jo lūpų, akis – prie jo akių, delnus – prie jo delnų. Taip jis kniūbojo, kol berniuko kūnas sušilo.+ 35 Pavaikščiojęs pirmyn atgal, Eliziejus vėl įlipo į lovą ir užsikniaubė ant vaiko. Berniukas septynis kartus nusičiaudėjo ir atsimerkė.+ 36 Eliziejus, pasišaukęs Gehazį, paprašė: „Pakviesk šunemietę.“ Tarno kviečiama moteris atėjo ir Eliziejus jai tarė: „Pasiimk savo sūnų.“+ 37 Priėjusi ji puolė Eliziejui po kojų ir žemai nusilenkė. Tada pasiėmė sūnų ir išėjo.

38 Eliziejus sugrįžo į Gilgalą, o tuo tarpu krašte siautė badas.+ Pranašų sūnums+ sėdint priešais, Eliziejus paprašė savo tarną:+ „Užkaisk didįjį katilą ir išvirk pranašų sūnums kokio viralo.“ 39 Vienas iš jų išėjo į laukus parinkti dedešvų ir, radęs laukinį vijoklį, nuo jo priskynė pilną apsiaustą moliūgėlių. Parėjęs įpjaustė juos į viralą, nors tų vaisių ir nepažinojo. 40 Galiausiai to viralo patiekė vyrams, bet jie paragavę ėmė šaukti: „Dievo vyre, katile – mirtis!“ Viralo valgyti jie negalėjo. 41 Tada Eliziejus paprašė: „Atneškite miltų.“ Subėręs miltus į katilą, tarė: „Pilkite žmonėms ir tegul valgo.“ Virale nebebuvo nieko kenksminga.+

42 Kitąsyk atkeliavo vienas vyras iš Baal Šališos+ ir atgabeno Dievo vyrui 20 duonos papločių, iškeptų iš pirmųjų miežių,+ taip pat maišą šviežių grūdų.+ „Duok visa tai žmonėms ir tevalgo“, – paragino Eliziejus. 43 Bet tarnas suabejojo: „Negi to užteks pamaitinti šimtui žmonių?“+ Eliziejus vėl paragino: „Duok žmonėms, tevalgo, nes štai ką sako Jehova: ‘Jie pasisotins ir dar liks.’“+ 44 Taigi tarnas patiekė tą maistą, žmonės privalgė ir dar liko,+ kaip Jehova ir buvo sakęs.