Psalmynas
74 Kodėl gi, Dieve, amžiams mus atstūmei?+
Kodėl gi įniršiu degi ant savo kaimenės avių?+
2 Atminki tautą, kurią senais laikais įsigijai,+
tą giminę, kurią esi atpirkęs, paveldu sau išsirinkęs.+
Atmink Siono kalną, savąją buveinę.+
4 Ženklus pergalės iškėlę,
priešai stūgavo tenai, kur burdavosi tavo žmonės,+
5 ir kirviais švaistėsi lyg miško tankumyne –
6 suskaldė kirviais, dalbomis šventyklos raižinius.+
7 Jie padegė tavo šventovę,+
išniekino buveinę vardo tavojo – ją su žeme sumynė.
8 Ir jie, ir jų vaikai širdy sau tarė:
„Sudeginsim krašte visas vietas, kur Dievą garbino!“
9 Mes nebematome jokių ženklų
ir nebėra nė vieno pranašo.
O kiek tai truks, iš mūsų nieks nežino.
10 Ak, Dieve, ar ilgai dar priešai tyčiosis?+
Nejaugi amžinai jie niekins tavo vardą?+
11 Kodėl tu neskubi ištiesti rankos, savo dešinės?+
Iš užančio ištrauk ją, padaryk jiems galą!
12 Bet, Dieve, nuo laikų seniausių tu esi Karalius mano,
tu didis gelbėtojas žemėje.+
13 Galia savąja tu sukėlei jūrą+
ir jūrų milžinams sutrynei galvas,
14 Leviatano* galvas tu sutriuškinai,
kaip maistą jį atidavei žmonėms, gyventojams dykynių.
16 Diena priklauso tau, kaip ir naktis,
17 ir žemėje visas ribas nubrėžei,+
tu metą vasarai ir žiemai nustatei.+
18 Tad prisimink, Jehova, kaip priešas šaipos iš tavęs,
kaip tavo vardą niekina kvaila tauta.+
19 Savo purplelio gyvasties neatiduok žvėrims
ir neužmirški amžiams savo vargstančios tautos.
20 Atminki savo sandorą,
nes žemės užkampiuose smurtas lindi.
22 Pakilk, o Dieve! Ginki savo bylą!
Atmink, kaip visą dieną tyčiojasi iš tavęs kvailiai.+
23 Ir nepamiršk, ką tavo priešai kalba.
Riksmai maištaujančiųjų prieš tave netyla.