Psalmynas

132 Atminki, o Jehova, Dovydą

ir jo visus vargus!+

 2 Jehovai jis prisiekė,

Jokūbo Galingajam pasižadėjo:+

 3 „Į savo palapinę, į namus,+ nežengsiu,

į savo patalą, į lovą, nesigulsiu,

 4 savo akims miegot neduosiu,

neleisiu snaust akių vokams,

 5 kol Jehovai vietos nesurasiu,

buveinės Jokūbo Galingajam.“+

 6 Štai apie ją* girdėjome Efratoje,+

miškingame krašte ją radome.+

 7 Eime į jo buveinę,+

nusilenkim priešais jo pakojį.+

 8 Pakilk, Jehova, ir į vietą savo atilsio užženk+ –

tu ir tavoji galybės Skrynia!+

 9 Teapsivelka tavo kunigai teisumu,

tavo ištikimieji tedžiūgauja.

10 Dėlei savo tarno Dovydo

neatstumki savo pateptojo!+

11 Jehova prisiekė Dovydui

ir minties nekeis:

„Į tavo sostą pasodinsiu

tavo palikuonį.+

12 Jei tavo sūnūs mano sandoros laikysis

ir paisys mano priminimų,+

tai ir jų sūnūs tavo soste

sėdės per amžius.“+

13 Mat Jehova Sioną išsirinko,+

jame gyvent panoro.+

14 „Šita bus mano atilsio vieta per amžius,

aš čia gyvensiu+ – toks mano noras.

15 Jį laiminte palaiminsiu, aprūpinsiu gėrybėmis,

jo vargšams duonos duosiu valgyt iki soties.+

16 Jo kunigus išgelbėjimu aš apvilksiu+

ir jo ištikimieji džiūgaus.+

18 Jo priešus aš apvilksiu gėda,

o ant jo galvos švytės vainikas.“+