Jeremijo
22 Jehova sako: „Nueik į Judo karaliaus rūmus perduoti jam žinios. 2 Sakyk: ‘Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, visi tavo tarnai ir žmonės, įeinantys pro šiuos vartus, klausykitės Jehovos žodžio! 3 Taip kalba Jehova. Darykite, kas teisinga ir teisu. Vaduokite skriaudžiamą žmogų iš sukčiaus rankos, neskriauskite svetimšalio, našlaičio ar našlės.+ Neliekite šioje vietoje nekalto kraujo.+ 4 Jeigu klausysite šio žodžio, tada karaliai, sėdintys Dovydo soste,+ važiuos su savo tarnais ir žmonėmis pro šių namų vartus iškilmių vežimuose ir jos ant žirgų.+
5 Bet jeigu mano žodžių neklausysite, – prisiekiu savimi, – šie namai bus nuniokoti.+ Tai Jehovos žodis.’
6 Apie Judo karaliaus namus Jehova taip sako:
‘Nors man esi kaip Gileadas,
kaip aukštieji Libano kalnai,
paversiu tave dykuma,
tavo miestus paliksiu be gyventojų.+
Jie nukirs tavo geriausius kedrus
ir sumes juos į ugnį.+
8 Daug kitataučių eis pro šį miestą ir vieni kitų klaus: „Kodėl Jehova taip padarė šiam didingam miestui?“+ 9 Jiems atsakys: „Todėl, kad jie sulaužė savo Dievo Jehovos sandorą, lenkėsi kitiems dievams ir juos garbino.“’+
10 Neverkite mirusio,
negedėkite jo.
Verčiau liekite ašaras dėl išeinančio į tremtį,
nes jis nebegrįš ir neberegės gimtojo krašto.
11 Juk apie Jošijo sūnų Judo karalių Šalumą*,+ kuris stojo valdyti vietoj savo tėvo Jošijo+ ir buvo ištremtas, Jehova sako: ‘Čia jis daugiau nebegrįš. 12 Kur buvo ištremtas, ten jis ir mirs, savo krašto nebepamatys.’+
13 Vargas tam, kuris statosi namus su neteisybe
ir aukštutinius kambarius – su neteisumu,
kuris verčia artimą jam dirbti veltui,
už darbą neatlygina,+
14 kuris sako: ‘Pasistatysiu didelius namus
su aukštutiniais erdviais kambariais,
įstatysiu juose langus,
o sienas kedro lentomis iškalsiu, nudažysiu ryškiai raudonai.’
15 Nejau manai, kad karaliausi, jei visus pranoksi kedro statiniais?
Tavo tėvas irgi valgė ir gėrė.
Bet jis darė, kas teisinga ir teisu,+
todėl jam gerai klojosi.
16 Jis gynė vargdienio ir beturčio teises,
todėl jam sekėsi.
Argi ne dėl to, kad mane iš tikro pažinojo? Taip sako Jehova.
17 O tavo akys ir širdis geidžia vien nesąžiningai pelnytis,
lieti nekaltųjų kraują,
apgaudinėti ir lupikauti.
18 Todėl Jehova apie Judo karalių Jehojakimą,+ Jošijo sūnų, sako taip:
‘Niekas jo negedės ir vienas kito neguos:
„Ak, mano broli! Ak, mano sese!“
Niekas jo negedės ir nesakys:
„Ak, mano šeimininke! Ak, mano valdove!“
20 Užkopk ant Libano ir šauk,
garsiai aimanuok nuo Bašano,
rėk nuo Abarimų,+ –
visi tavo meilužiai sutriuškinti.+
21 Kalbėjau tau, kai dar ramiai gyvenai,
bet tu sakei: ‘Neklausysiu!’+
Taip elgeisi nuo pat jaunystės,
mano balso neklausei.+
22 Visus tavo ganytojus vėjas išgainios,+
tavo meilužiai į tremtį eis.
Tavo nelaimė užtrauks tau gėdą ir pažeminimą.
23 Nors gyveni Libane,+
savo lizdą kedruose susisukai,+
tau teks aimanuoti, nes užeis sopuliai,
lyg gimdančią moterį skausmai suims.“+
24 „Kaip aš gyvas, – tai Jehovos žodis, – net jeigu tu, Judo karaliau Konijau*,+ Jehojakimo+ sūnau, būtum antspaudo žiedas ant mano dešinės rankos, tave nuo jos nutraukčiau! 25 Atiduosiu tave į rankas tų, kurie tyko tavo gyvybės, kurių tu bijai, – į Babilono karaliaus Nebukadnecaro ir į chaldėjų rankas.+ 26 Iš krašto, kuriame gimėte, nublokšiu tave ir tavo motiną į svetimą žemę ir ten mirsite. 27 Jūs niekada negrįšite į kraštą, kurio ilgėsitės.+
28 Argi šis vyras, Konijas, yra niekam tikęs, suskilęs puodas?
Argi jis – menkavertis, niekam nereikalingas indas?
Kodėl jis ir jo palikuoniai nublokšti žemėn?
Kodėl juos varo į kraštą, jiems nepažįstamą?+
29 O žeme*! Žeme! O žeme! Klausykis Jehovos žodžio!