Jeremijo

36 Ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo valdymo metais+ Jehova perdavė Jeremijui tokį žodį: 2 „Paėmęs ritinį, surašyk į jį visa, ką tau sakiau apie Izraelį, Judą+ ir visas tautas+ nuo tada, kai kalbėjau apie tai pirmą kartą, dar Jošijo valdymo dienomis, iki pat šios dienos.+ 3 Išgirdę, kokią nelaimę ketinu jiems užtraukti, Judo namai galbūt paliks savo piktus darbus. Tada atleisiu jiems kaltes ir nuodėmes.“+

4 Jeremijas pašaukė Nerijos sūnų Baruchą.+ Jeremijas sakė, ką Jehova jam kalbėjo, ir Baruchas visus tuos žodžius rašė į ritinį.+ 5 Tada Jeremijas Baruchui paliepė: „Aš negaliu eiti į Jehovos Namus, man neleidžiama. 6 Todėl eik tu. Perskaityk balsu Jehovos žodžius, kuriuos tau persakiau ir kuriuos surašei į ritinį. Skaityk juos Jehovos Namuose pasninko dieną, girdint miesto gyventojams ir visiems, atvykusiems iš kitų Judo miestų. 7 Galbūt tada jie mels Jehovą malonės ir visi paliks savo piktadarystes, mat Jehova yra pagrasinęs išlieti ant šios tautos savo didžią rūstybę ir įniršį.“

8 Nerijos sūnus Baruchas padarė taip, kaip pranašas Jeremijas liepė. Jehovos žodžius, kuriuos buvo surašęs į ritinį, jis perskaitė Jehovos Namuose.+

9 Tai nutiko penktais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo valdymo metais,+ devintą mėnesį, kai visi Jeruzalės gyventojai ir žmonės, atvykę į Jeruzalę iš kitų Judo miestų, pasninkavo Jehovos akivaizdoje.+ 10 Visiems jiems girdint, Baruchas perskaitė iš ritinio Jeremijo žodžius Jehovos Namuose, perrašinėtojo* Šafano+ sūnaus Gemarijo+ kambaryje* (jis įrengtas aukštutiniame kieme ties Jehovos Namų naujaisiais vartais+).

11 Išgirdęs visus Jehovos žodžius, surašytus ritinyje, Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas 12 nuėjo į karaliaus rūmus, į raštininko kambarį. Ten sėdėjo visi didžiūnai*: raštininkas Elišama,+ Šemajos sūnus Delajas, Achboro+ sūnus Elnatanas,+ Šafano sūnus Gemarijas, Hananijos sūnus Zedekijas ir kiti didžiūnai. 13 Mikajas perpasakojo jiems viską, ką Baruchas skaitė žmonėms iš ritinio.

14 Tada tie didžiūnai pasiuntė Kušio sūnaus Šelemijo sūnaus Netanijo sūnų Jehudį pasakyti Baruchui: „Ateik ir atsinešk ritinį, iš kurio skaitei žmonėms girdint.“ Ir Nerijos sūnus Baruchas pasiėmęs ritinį nuėjo pas juos. 15 „Prašom atsisėsti ir perskaityti mums“, – tarė jie Baruchui. Taigi šis ritinį perskaitė.

16 Išklausę visus tuos žodžius, anie persigando. Jie susižvalgė ir tarė Baruchui: „Būtinai turime tai papasakoti karaliui.“ 17 Tada paklausė Baruchą: „Pasakyki mums, iš kur žinai visa, ką surašei? Ar tai jis sakė, ką rašyti?“ 18 Baruchas patvirtino: „Taip, jis man kalbėjo, o aš rašalu rašiau viską į ritinį.“ 19 Didžiūnai Baruchui paliepė: „Eik, ir abu su Jeremiju pasislėpkite. Niekam nesakykite, kur esate.“+

20 Tada didžiūnai padėjo ritinį raštininko Elišamos kambaryje ir nuėję pas karalių (šis tuo metu buvo kieme) papasakojo jam visa, ką girdėjo.

21 Karalius pasiuntė Jehudį+ atnešti ritinio ir tas atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario. Tada, karaliui ir visiems šalia stovintiems didžiūnams girdint, Jehudis ėmė jį skaityti. 22 Karalius tuo metu buvo žiemos rūmuose – ėjo devintas mėnuo* – ir sėdėjo priešais ugnį, degančią žarijų inde. 23 Kaskart Jehudžiui baigus skaityti tris ar keturias skiltis, karalius pjovė tą dalį ir metė į ugnį žarijų inde, kol sudegino visą ritinį. 24 Nei karalius, nei jo tarnai – nė vienas iš jų neišsigando tų žodžių ir drabužių nepersiplėšė. 25 Nors Elnatanas,+ Delajas+ ir Gemarijas+ maldavo, kad karalius ritinio nedegintų, tas nenorėjo nieko girdėti. 26 Savo sūnui Jerachmeeliui, Azrielio sūnui Serajui ir Abdeelio sūnui Šelemijui karalius netgi įsakė raštininką Baruchą ir pranašą Jeremiją suimti, tačiau Jehova buvo juos paslėpęs.+

27 Karaliui sudeginus ritinį, kuriame Baruchas buvo surašęs visus Jeremijo ištartus žodžius,+ Jehova Jeremijui kalbėjo: 28 „Paimk kitą ritinį ir surašyk jame visa, kas buvo surašyta ritinyje, kurį Judo karalius Jehojakimas sudegino.+ 29 Judo karaliui Jehojakimui sakyk: ‘Taip sako Jehova. Tu sudeginai ritinį ir klausei: „Kodėl jame rašei, kad Babilono karalius ateis, nuniokos šį kraštą ir nepaliks jame nė žmogaus, nė žvėries?“+ 30 Todėl štai ką Jehova sako Judo karaliui Jehojakimui: „Jis neturės ko pasodinti į Dovydo sostą+ ir jo lavonas bus paliktas gulėti dieną kaitroje ir naktį žvarboje.+ 31 Pareikalausiu, kad jis pats, jo palikuoniai ir jo tarnai atsiskaitytų už savo kaltę. Jeruzalės gyventojams ir Judo žmonėms užtrauksiu visas nelaimes, kuriomis jiems grasinau,+ nes jie nenorėjo manęs klausyti.“’“+

32 Tada Jeremijas paėmė kitą ritinį ir padavė jį Nerijos sūnui raštininkui Baruchui.+ Taigi Jeremijas persakė tą patį, kas buvo surašyta ritinyje, kurį Judo karalius Jehojakimas sudegino,+ ir Baruchas visa surašė. Jame buvo pridėta ir kitų dalykų.