Jeremijo

44 Jeremijui buvo perduotas žodis, skirtas visiems žydams, gyvenantiems Egipto krašte+ – Migdole,+ Tachpanhese,+ Nofe*+ ir Patroso žemėje:+ 2 „Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Patys matėte, kokias nelaimes siunčiau Jeruzalei+ ir visiems Judo miestams. Šiandien jie tapę griuvėsiais, niekas juose nebegyvena.+ 3 Taip nutiko dėl blogybių, kuriomis jie mane skaudino, – jie garbino kitus dievus, kurių nei jie, nei jūs, nei jūsų protėviai nepažinojo, ir atnašavo jiems aukas.+ 4 Aš vis siunčiau pas jus savo tarnus pranašus, siunčiau juos ir nuolat jums kalbėjau: ‘Prašau jūsų, nedarykite tų pasibjaurėtinų darbų, aš jų nekenčiu.’+ 5 Bet jie neklausė, nepalenkė ausies, nesigręžė nuo savo nedorybių ir nesiliovė aukoti kitiems dievams.+ 6 Todėl išsiliejo mano įniršis, jis liepsnojo visuose Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse visa paversdamas griuvėsiais ir dykyne. Šiandien jūs tai matote.+

7 Taip sako kareivijų Dievas Jehova, Izraelio Dievas. Nejau norite užsitraukti tokią didelę nelaimę? Nejau norite, kad Jude pražūtų ir vyras, ir moteris, ir vaikas, ir kūdikis, kad nė likučio krašte nebeliktų? 8 Kodėl rūstinate mane savo rankų darbais? Kodėl aukojate kitiems dievams Egipto žemėje, kur atėjote gyventi? Jūs pražūsite ir tapsite prakeiksmu ir pajuoka visose žemės tautose.+ 9 Argi pamiršote savo protėvių nedorybes, Judo karalių nedorybes+ ir jų žmonų nedorybes,+ taip pat savo nedorybes ir savo žmonų nedorybes,+ kurias darėte Judo krašte ir Jeruzalės gatvėse? 10 Iki šios dienos jie nenusižemino, manęs nebijojo,+ nesilaikė mano įstatymo ir įstatų, kuriuos daviau jums ir jūsų protėviams.+

11 Todėl taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Nutariau užtraukti jums nelaimę, pražūtį visam Judui. 12 Judo likutį, nusprendusį eiti gyventi į Egiptą, aš griebsiu ir pražudysiu juos visus Egipto žemėje.+ Jie žus nuo kalavijo ir nuo bado. Kalavijo ir bado pakirsti, mirs ir menkiausi, ir kilmingiausi. Jie taps prakeiksmu, siaubo reginiu, juos koneveiks ir pajuoks.+ 13 Kaip baudžiau Jeruzalę, taip bausiu tuos, kurie gyvena Egipto žemėje, – siųsiu jiems kalaviją, badą ir marą.+ 14 Judo likutis, atkeliavęs gyventi į Egipto kraštą, neištrūks, neišsigelbės ir nepareis į Judo žemę. Jie trokš grįžti ir ten gyventi, bet negrįš, ištrūks vos keletas.“

15 Susirinkęs didelis būrys vyrų su žmonomis (vyrai žinojo, kad žmonos aukoja kitiems dievams), taip pat žmonės iš Patroso, iš Egipto žemės,+ Jeremijui atsakė: 16 „To, ką mums kalbėjai Jehovos vardu, mes neklausysime. 17 Darysime taip, kaip patys sakėme, ką mūsų lūpos ištarė, – toliau atnašausime aukas dangaus karalienei*, aukosime jai liejamąsias atnašas.+ Taip Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse darėme ir mes patys, taip darė ir mūsų protėviai, mūsų karaliai ir didžiūnai. Tada turėjome duonos iki soties ir mums puikiai klojosi, jokios nelaimės nematėme. 18 Nuo to laiko, kai nustojome atnašauti dangaus karalienei aukas ir aukoti jai liejamąsias atnašas, kenčiame nepriteklių, žūvame nuo kalavijo ir bado.“

19 Moterys pridūrė: „Argi be savo vyrų sutikimo atnašavome dangaus karalienei aukas ir aukojome jai liejamąsias atnašas? Argi be jų žinios kepėme papločius su jos atvaizdu ir aukojome jai liejamąsias aukas?“

20 Visiems žmonėms – vyrams, jų žmonoms ir kitiems, kurie jam taip kalbėjo, – Jeremijas tarė: 21 „Argi aukos, kurias jūs patys, jūsų protėviai, karaliai, didžiūnai ir visi krašto žmonės aukojote Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse,+ liko Jehovos nepastebėtos? Argi jis jų neprisimena? 22 Jehova nebegalėjo pakęsti jūsų piktadarybių, visų jūsų daromų bjaurysčių, todėl kraštas virto dykyne, siaubo reginiu ir prakeiksmu. Kaip matote, jis apleistas, likęs be gyventojų.+ 23 Ši nelaimė ištiko jus dėl to, kad atnašavote tas aukas ir Jehovai nusidėjote, – dėl to, kad neklausėte Jehovos balso ir nesilaikėte jo įstatymo, įstatų ir priesakų. Šiandien tai akivaizdu.“+

24 Jeremijas toliau kalbėjo tiems vyrams ir moterims: „Paklausykite Jehovos žodžio, visi Judo žmonės, kurie atkeliavote į Egipto kraštą. 25 Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Ką su savo žmonomis pasižadėjote daryti, tą ir darėte. Jūs sakėte: ‘Mes tesėsime savo įžadus atnašauti aukas dangaus karalienei ir aukoti jai liejamąsias atnašas.’+ Žinoma, moterys, jūs tikrai vykdysite, ką pasižadėjusios, savo įžadus jūs tesėsite.

26 Todėl, Judo žmonės, gyvenantys Egipto krašte, klausykitės Jehovos žodžio: ‘Prisiekiu savo didinguoju vardu, – sako Jehova. Nė vienas judėjas Egipto žemėje nebeprisieks mano vardu+ ir nebesakys: „Kaip gyvas visavaldis Jehova!“+ 27 Štai aš ketinu siųsti jiems nelaimę, jie nesulauks nieko gera.+ Visi Judo žmonės Egipto žemėje žus nuo kalavijo ir bado, ir galiausiai jų nebeliks.+ 28 Tik saujelė išvengs kalavijo ir iš Egipto grįš į Judo žemę.+ Judo likutis, kuris atkeliavo gyventi į Egipto kraštą, pamatys, kieno žodis yra tikras – mano ar jų!’

29 Štai duodu jums ženklą – tai Jehovos žodis, – kad jus bausiu. Tas ženklas jums liudys, kad mano išpranašautoji nelaimė tikrai ateis. 30 Taip sako Jehova. Atiduosiu Egipto valdovą faraoną Hofrą į rankas jo gyvybės tykantiems priešams, kaip kad atidaviau Judo valdovą Zedekiją į rankas jo gyvybės tykojusiam priešui Babilono karaliui Nebukadnecarui.“+