Jeremijo
15 Jehova man tarė: „Net jei pats Mozė su Samueliu atsistotų mano akivaizdoje,+ ši tauta mano malonės nesulauktų. Varyk juos man iš akių. Tegu eina sau. 2 Jeigu jie tavęs klaustų: ‘Kur mes eisime?’, atsakysi: ‘Taip sako Jehova.
Kam skirta mirti nuo maro, eis mirti nuo maro!
Kam skirta žūti nuo kalavijo, eis žūti nuo kalavijo!+
Kam skirta mirti nuo bado, eis mirti nuo bado!
Kam skirta eiti nelaisvėn, eis nelaisvėn!’+
3 ‘Siųsiu jiems keturias negandas*,+ – tai Jehovos žodis. Kalavijas juos kapos, šunys tąsys, padangių paukščiai les ir žemės žvėrys draskys.+ 4 Paversiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms+ bausdamas už tai, ką Jeruzalėje padarė Judo karaliaus Ezekijo sūnus Manasas.+
5 Kas tavęs, Jeruzale, gailės?
Kas tave atjaus?
Kas sustos pasiteirauti, kaip gyvuoji?
Todėl pakelsiu prieš tave ranką ir tave sunaikinsiu.+
Jau pailsau tavęs gailėtis.
7 Krašto miestuose juos šakėmis vėtysiu,
paliksiu be vaikų.+
Sunaikinsiu savo tautą,
nes gręžtis nuo savo kelių nenorėjo.+
8 Mano akivaizdoje jų našlių bus daugiau nei smilčių pajūryje.
Vidury dienos prieš jų motinas ir jaunuolius atsiųsiu naikintoją,
ūmai sukelsiu sąmyšį ir siaubą.
9 Septynis pagimdžiusioji alpsta,
sunkiai alsuoja.
Nors tebėra diena, jos saulė nusileido,
užtraukdama gėdą ir pažeminimą*.
Kas gyvi bus likę,
tuos atiduosiu priešo kalavijui.’ Tai Jehovos žodis.“+
10 Vargas man! Kamgi, mano motina, pagimdei mane+ –
žmogų, su kuriuo ginčijasi ir kivirčijasi visas kraštas?
Nei kam esu ką skolinęs, nei kam skolingas,
bet visi man bloga linki.
11 Jehova pasakė: „Geru tau atsilyginsiu,
nelaimei užėjus tave apginsiu,
sunkiu metu nuo priešų užstosiu.
12 Ar gali kas geležį sulaužyti – geležį iš šiaurės?
Ar gali kas varį sutrupinti?
14 Atiduosiu juos tavo priešams,
kad išgabentų į kraštą, kurio nepažįsti.+
Mano pykčio ugnis užsidegė,
ant jūsų suliepsnojo.“+
15 Jehova, tu žinai mano vargą,
atsimink mane, į mane pažvelki.
Atkeršyk mano persekiotojams.+
Jei sulaikysi savo pyktį, pražūsiu,
tu juk žinai, kad dėl tavęs turiu užgaules kęsti.+
16 Mane pasiekė tavo žodžiai ir aš juos prarijau.+
Tavo žodis suteikė man džiaugsmo ir pralinksmino širdį,
nes tavuoju vardu, Jehova, kareivijų Dieve, esu vadinamas.
17 Su ūžautojais nesėdžiu, su jais nesilinksminu.+
18 Kodėl mano skausmas neslūgsta? Kodėl žaizda neužsitraukia?
Užgyti ji nenori.
Nejau būsi man lyg apgaulingas šaltinis,
kuriuo negalima pasitikėti?
Jei mokėsi atskirti tikrus dalykus nuo beverčių,
būsi tarsi mano paties lūpos*.
Jie patys gręšis į tave,
tau į juos gręžtis nereikės.
20 Padarysiu tave tvirta vario siena šioje tautoje.+
Jie kovos prieš tave, bet nenugalės,+
nes aš būsiu greta, tave saugosiu ir vaduosiu. Tai Jehovos žodis.
21 Ištrauksiu tave iš nedorėlių gniaužtų,
išpirksiu iš nuožmiųjų rankos.“